top of page

Ona Šmitaitė - šviesos kardų kūrėja ir Žvaigždžių Karų ekspertė

Žvaigždžių Karai gali didžiuotis milžiniška fanų armija. Šiai fantastinei visatai atsidavę ne tik užkietėję entuziastai iš viso pasaulio, tačiau ir iš Lietuvos. Viena tokių fanių - Ona Šmitaitė, Londone gyvenanti lietuvė, kuri visiems prisistatinėja Ion Silental slapyvardžiu. Jei girdėjote šį vardą, nenuostabu. Ion Silental Londone žinoma, kaip šviesos kardų ekspertė, kuri ne tik kuria unikalius ir kiekvieno Žvaigždžių Karų fano kolekcijos vertus kūrinius, bet taip pat moko šviesos kardais mosuoti jaunuosius padavanus.


Vos tik išgirdome apie Oną ir jos veiklą, nutarėme pakamantinėti šią kūrėją apie jos mėgiamą meną ir, žinoma, Žvaigždžių Karus…


Taigi, papasakok mums, kaip tavo gyvenime atsirado Žvaigždžių Karai?


Ko gero kaip ir visiems, pradžioje buvo filmai, o vėliau prisidėjo ir Žvaigždių Karų tematikos stalo RPG žaidimai. Gerokai aktyviau į fanų bendruomenės veiklą įsijungiau po „Star Wars: The Old Republic“ MMO žaidimo starto. Nuo 2011-ųjų pradėjau daug piešti Senosios Respublikos tematika, o tai ypač patiko kitiems. Daugelis žaidimo žaidėjų pas mane užsisakydavo savo personažų portretus ar scenas iš savo nuotykių. Vienas mano piešinys pavadintas „Join the Dark Side, We have cookies“ buvo paviešintas „BioWare Fan Friday“ puslapyje, o sulaukus tokio dėmesio norėjosi kurti toliau.

Onos piešinys

Kodėl nusprendei imtis šviesos kardų gamybos?


Piešimo man buvo negana. Netrukus susidomėjau kostiumais ir butaforijų (angl. - props) gamyba. Dar vienas mano hobis - cosplay. Šiuo metu turiu septynis skirtingus Žvaigždžių Karų kostiumus. Tarp jų ir mandalorian šarvai. Kartais juokauju, kad neturiu ką apsirengti - vien kostiumai spintoje.


Šviesos kardai man buvo reikalingi Žvaigždžių Karų kostiumams ir choreografinėms kovoms mėgėjiškuose filmuose arba kostiumų konkursuose. „Pirktiniai“ kardai - masinės gamybos, todėl norėjosi kažko geresnio bei originalesnio. Taip pat dauguma „pirktinių“ kardų dar ir nepritaikyti mažoms rankoms. Be to, juos reikėjo siųstis iš Amerikos - brangūs muitai. Su draugu, kuris irgi užsiėmė cosplay nusprendėme pabandyti pasigaminti savo. Jis padėjo su technine gamybos puse: elektronika ir aliuminio ruošiniais, ištekintais pagal mano piešinius, o aš užsiėmiau menine kūryba. Pirmus kardus gaminomės sau. Tai, ką sukūrėme išbandėme ir treniruotėse. Netrukus pradėjau daugiau dėmesio skirti ne tik estetinei, bet ir praktinei pusei. Įgijau patirties, supratau kur kokio balanso reikia, kas patogiau bei kur dizaine dėti įgilinimus pirštams, kad būtų galima tvirčiau suspausti ginklą ir jis neišslystų iš rankos.

Papasakok apie savo kardų meną. Kaip vyksta kūrybinis procesas?


Vilniaus Dailės akademijai priklausančiame Kauno dailės institute studijavau knygų iliustraciją, tad savo žinias ir patirtį tradicinėje grafikoje pritaikiau šviesos kardam dekoruoti. Grafikoje panaši technika yra vadinama Ofortu - kai metalo (cinko, vario ar žalvario) plokštelę padengi laku, išraižai piešinį ir po to išėsdini rūgštimi. Įtrini dažais ir atspaudi ant popieriaus. Tik su kardais truputį kitaip - piešinys turi but giliau išėsdintas, o dekoravimas vyksta ant apvalaus aliuminio vamzdžio, ne ant lygios plokštelės. Geras jausmas, kai užmerkus akis ir pirštų galiukais perbraukus piešinį gali jį pajusti.

Koviniuose menuose kardui suteikiama ypatinga prasmė, ginklas tampa tavo pratęsimu, dalimi tavęs. Net ir Žvaigždžių Karų istorijose, šviesos kardas gaminamas pačio kovotojo, kiekvienas savitas. Visi mano dekoruoti kardai vienetiniai, nėra nė vieno vienodo. Net ir norėdama negalėčiau pakartoti. Daugmą dekoruoju iš rankos, teptuku tiesiai ant metalo. Tada linijos gaunasi gyvos, organiškos, sakyčiau, truputį įkvėptos sumi-e stiliaus tapybos.


Tačiau neapsiriboju tik oforto technika, žaidžiu su akvatinta, sausa adata. Išplėčiu savo kūrybines galimybes apvyniodama kardus natūralia oda, ją dekoruoju. Be aliuminio kartais naudoju žalvarį. Taip pat sukūriau taip vadinamus „kill key“ (raktas įstatomas į rankeną nutraukia elektros grandinę taip tausojant elementus, t.y. kol rakto neištrauksi - kardo neįjungsi) - juos galima nešioti kaip papuošalus.

Kai kuriuos kardus tenka dekoruoti emalėm ar dažais. Ypač norint sukurti labai seno, susidėvėjusio ir kovose buvusio kardo įspūdį. Tada tenka pasendinti kardą, uždėti jam „kovos žalos“ subraižymus ar net blasterių pradegintas skyles, išlydyto metalo efektus. Ypač sudėtinga aerografu išgauti įkaitinto metalo gradaciją. Septyni skirtingi sluoksniai ir daugiau. Kartais tenka konvertuoti klasikinius kardus, tenka išlaikyt pirminę formą ir naujai perkurti paviršiaus dekorą.


Kuris tavo sukurtas kardas tau mylimiausias? Kodėl?


Savo asmeniniam kardui skyriau ypač daug dėmesio. Dekoravau jį vijokliais ir Ysalamir driežiukais. Šie driežai Žvaigždžių Karų mitologijoje turi tokią savybę, kad aplink save sukuria erdvę, kurioje neveikia Galia. Iš viso mano kardo paviršiuje galima rasti daugiau nei dešimt pasislėpusių driežiukų, tai lyg galvosūkis surasti juos visus. Rankenos oda irgi dekoruota panašiu motyvu. Prie emiterio yra ir įrašas aurebesh (Žvaigždžių Karuose naudojamas šriftas) „Luminous beings we are...“


Negaliu nepaminėti ir ypatingos, su šiuo kardu susijusios istorijos. Londono filmų ir komiksų konvente Ray Park (aktorius vaidinęs Darth Maul) pasiskolino mano kardą, kad pademonstruotų savo kovinių menų sugebėjimus. Aš, kaip fanė, viduje iš džiaugsmo tyliai klykiau. Jį nustebino ne dažnai sutinkama geltona kardo spalva. Be to, gavau aktoriaus autografą…


Žinau, kad esi ne tik kardų kūrėja, tačiau taip pat puikiai juos valdai. Esi viena iš „Silver Sabres Combat Academy“ instruktorių. Papasakok, kas tai per veikla ir kaip ją pradėjai?


Vieno konvento metu pamačiau „Silver Sabres“ kovų pasirodymą ir atkreipiau dėmesį, kad jų kovos scenoje nesurežisuotos - jos vyksta tiesiogiai, sklandžiai ir natūraliai, be jokių stabtelėjimų.


Prisijungiau prie treniruočių. Kadangi turėjau patirties kovų menuose, lengvai išlaikiau instruktoriaus egzaminus. Dabar esu sertifikuota instruktorė ir mokau vaikus kaip kautis šviesos kardais. Galima sakyti, kad tai tradiciniai kovų menai tik perrengti nauju rūbu. Vietoj plieninio kalavijo, rankose laikomas šviečiantis kardas, bet kovos principai išlieka tie patys. Vaikams daug smagiau įsikūnyti į personažus iš mėgiamų filmų ar žaidimų. Tiek berniukai tiek mergaitės, noriai treniruojasi ne tik valdyti ginklą, bet taip pat mokosi atidumo, disciplinos, savimonės, balanso, pasitikėjimo savo jėgomis.


Šiais metais žiniose garsiai nuskambėjo, kad Prancūzija kovas su šviesos kardu pripažino oficialia sporto šaka, šalia fechtavimosi špaga ir rapyra. Yra vilčių, kad ir kitos šalys su laiku paseks jų pavyzdžiu.


Man pačiai kovos su šviesos kardais yra ne tik menas, bet ir sportas. Dalyvavau keliuose tarptautiniuose turnyruose. Šią vasarą „Silver Sabres“ komanda, susidedanti iš keturių merginų ir keturių vaikinų, kovėsi turnyre Paryžiuje. Daug ruošėmės ir treniravomės bet taurės nelaimėjome, gal kitais metais. Viskas taip nauja. Ko gero buvau pirma lietuvė, kuri kovėsi oficialiame šviesos kardų turnyre. (juokiasi)


Specialiai šiam turnyrui sukūriau kardą su ypač plona 42 centimetrų ilgio rankena. Dekoravau kardą trim Galios dievybių piešiniais - kiekviena figūra simbolizuoja tris Galios aspektus: šviesos, tamsos ir neutralų. Žvaigždynai buvo sukurti akvatintos technika. Rankeną apvyniojau juodos spalvos oda, su akademijos ženklo įspaudu, ir padengiau sidabrinės folijos žvaigždynų ornamentais.


Taip išeina, kad tave galime vadinti tikra Žvaigždžių Karų eksperte. Tavo nuomone, koks geriausias ir blogiausias Žvaigždžių Karų frančizės produktas?


Oi tikrai ne ekspertė... Esu subjektyvi - man patinka beveik viskas, kas susiję su Žvaigždžių Karais. Galiu pasakyti, kad mano mėgstamiausi filmai „Rogue One“ ir „The Phantom Menace“. Patiko Chirutt Imwe sukurtas kario vienuolio personažas ir įspūdingi jo kovos judesiai. Dar žaviuosi Padme Amidala personažo kostiumų įvairove ir grožiu.


O kokie artimiausi Ion Silental planai susiję su Žvaigždžių Karais?


Artimiausiuose planuose pasiruošimas 2020-ųjų metų turnyrams. Noriu pradėti treniruotis su naujo dizaino šviesos kardu, kuris turi gardą (crossgard).


Taip pat noriu pabaigti Satine Kryze kostiumą, iš Klonų Karų serijos. Labai daug siuvinėjimo, prireiks daug kantrybės, tačiau tai bus vienas puošniausių mano kostiumų.


Dar labai laukiu „Mandalorian“ serijų. Turiu tradiciją su draugais, kuomet visi apsirengiame kostiumais ir einame žiūrėti naujų Žvaigždžių Karų filmų į kino teatrą. Neketiname jos laužyti.



Dėkojame Onai už pokalbį. Jei susidomėjote jos veikla, norite užsisakyti savo unikalų kardą, ar pavartyti įspūdingą jos darbų albumą, būtinai apsilankykite Ion Silental puslapyje!


bottom of page