Interviu su dainininke ir muzikos kūrėja Agne Buškevičiūte: „Plano B tiesiog nėra“
- Mangirdas Beniušis
- Apr 24
- 8 min read
Akylesni Protagonisto skaitytojai jau tikriausiai skaitė bei girdėjo apie Agnę Buškevičiūtę. Prieš beveik metus mes dalinomės jos nauja daina ir kūrybinio kelio posūkiu, kuris atvedė ją į mūsų populiarios kultūros fanų bei fantastų bendruomenės užkaborius. Ir pasirodo, tie užkaboriai pasirodė ganėtinai jaukūs, nes Agnė čia ir pasiliko. Ne tik pasiliko, tačiau ir toliau kuria bei stengiasi pamaloninti mūsų visų ausis vis naujais kūriniais.
Agnė savo kūrybą jau spėjo pristatyti tokiuose renginiuose kaip didžiausia Baltijos šalių vaizdo žaidimų paroda „GameOn“, „Lituanicon“, kelis metus iš eilės ją matėme ir ant „LT Game Awards“ scenos. Negana to, dainininkė atvirauja, kad jau ruošia pasirodymą ir „Comic Con Baltics“ renginiui.
Tačiau koncertai ir pasirodymai mūsų bendruomenės renginiuose tik mažytė dalis to, kuo gyvena Agnė. Vos prieš keletą savaičių ji pristatė savo naujausią dainą „Užsimerkiu, kad matyčiau“. Kaip pati teigia, šis singlas įkvėptas kino bei žaidimų garso takelių, tad premjera tapo puikia proga pasikalbėti. O pasikalbėjimui temų apstu - norėjome pakalbėti apie Agnės kūrybos pradžią, įkvėpimą bei, žinoma, fantastinius pasaulius ir kaip juose jai pavyko atsidurti.
Įsivaizduokime, kad tuoj lipsi į sceną koncertui, kurio publikoje vien susiraukę dėdės. Ką lieptum pasakyti pranešėjui, kad jis suminkštintų publikos širdis? Kaip paprastai prisistatai tavęs dar nepažįstančiai publikai?
Turbūt neprašyčiau vedėjo ypatingo pristatymo - mieliau pati imčiausi iniciatyvos. Prieš pasirodymą pasisveikinčiau su publika, palinkėčiau gerų įspūdžių. Manau, kad tikras, nesumeluotas nuoširdumas gali sušildyti bet kokią klausytojų grupę. Aš ir šiaip mėgstu pasirodymų metu bendrauti su klausytojais, pasakoti apie atskirus kūrinius ar kūrybinius niuansus. Esu sulaukusi komentarų, kad koncertų metu galėčiau mažiau kalbėti, bet man natūraliai taip gaunasi. Visada jaučiu didžiulį dėkingumą, kad žmonės ateina, skiria savo laiką, dėmesį ir klausosi to, ką sukūriau, todėl norisi su jais dalintis viskuo!
O trumpoji pristatymo versija manęs nepažįstančiai publikai galėtų skambėti taip - Agnė Buškevičiūtė, vokalinės epic/cinematic/game muzikos kūrėja ir atlikėja! Pasiruoškime keliauti į kitas realybes, magiškus pasaulius, kuriuose gyvena mitologinės būtybės, stebuklinga gamta bei herojiniai nuotykiai!
Kaip pati įsitraukei į kūrybą? Kas paskatino pradėti kurti muziką?
Su muzika mane sieja gilus, nuo vaikystės lydintis ryšys - dar net nemokėdama gerai kalbėti pajaučiau savo pašaukimą būti dainininke. Nors šeimoje nebuvo muzikantų, o tėvai į mano norą muzikuoti žiūrėjo kaip į vaikystės užgaidą, vidinis šauksmas buvo stipresnis. Slapta lankiau dainavimo būrelius, o 14-os pati nusprendžiau stoti į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją mokytis klasikinio dainavimo specialybės. Dabar džiaugiuosi, kad tėvai nebuvo tie, kurie už rankutės vedė į muziką, nes tai tik dar ryškiau parodė, kaip aš to visa širdimi troškau ir kaip pati muzika manęs šaukėsi.
Beveik tuo pat metu atradau „Nightwish“ muziką - panirau į simfoninį metalą, pajutau, kad noriu kurti savo metalo grupę. Pasakiau tai mamai, ji sakė, kad pabandyčiau, bet tik vėliau prisipažino, kad nelabai tikėjo jog man pavyks, nes dar tuo metu nesimokiau muzikos, nebuvau atskleidusi savo balso. Nemeluosiu, buvo be galo sunku surinkti muzikantus, jų ieškojau ir per pažįstamus, per įvairius muzikantų forumus. Ko tik nebuvo. Užtrukau kelis metus. Vienu metu atrodė, kad man tiesiog nelemta turėti grupę, bet noras buvo toks stiprus, kad galiausiai man pavyko! Surinkau muzikantus ir įkūriau savo operatic death metal grupę „Flame of Aeon“, pradėjau kurti dainas ir tekstus. Nors grupė vėliau iširo, tai buvo svarbus kūrybos startas.
Tuo pat metu baiginėjau konservatoriją, filmavausi serialuose. Po mokyklos dalyvavau projekte „Žvaigždžių duetai“, kurį laimėjau, atsirado televizijos dėmesys. Atrodė, kad dabar pats geriausias laikas užsikabinti ir tęsti muzikinę karjerą, bet nusprendžiau pasitraukti nuo televizinio šurmulio ir įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur baigiau klasikinio vokalo studijas.
Kol studijavau, kurį laiką nekūriau, o ieškojau žmonių, galinčių man kurti dainas. Tuomet buvau įsitikinusi, kad negaliu kurti, kad esu tik muzikos atlikėja. Tačiau viskas, ką man sukurdavo kiti, manęs nesujaudindavo, vis būdavo ne tai, ko ieškojau. Viskas pasikeitė, kai sutikau savo vyrą Vilių Tumalavičių. Jis buvo pirmasis žmogus kuris man pasakė, kad galiu kurti. Tiek nedaug reikėjo - tikėjimo ir palaikymo, kad visi blokai nukristų ir aš pradėčiau kurti bei pasitikėti savimi kūryboje. Dar 2015-aisiais kartu parašėme pirmąją dainą „New Start“, nors išleidome ją tik 2022 m.
Būtent šis uždelsimas viešinti savo kūrybą ilgą laiką mane skaudino, tačiau tai įkvėpė ir naujausią mano kūrinį „Užsimerkiu, kad matyčiau“. Labai gailėjausi, kad kai kurių žingsnių nespėjau žengti anksčiau, bet dabar jau suprantu - viskas įvyksta tada, kai tam ateina pats tinkamiausias laikas.
Papasakok, kaip atsidūrei populiarios kultūros fanų bei fantastų bendruomenėje?
Kai pradėjau kurti, negalvojau apie jokį konkretų žanrą. Tiesiog paleidau tai, kas ėjo iš vidaus. Būtent klausytojai pirmieji įvardijo, kad tai - muzika, tinkanti kinui. Visada mėgau kino filmų muziką, o ypatingą įtaką man padarė Šiaurės ir Skandinavijos kūrėjai, kur gausu fantasy elementų. Mėgau fantastinius filmus, herojiškus nuotykius, dramas, pasakas, mitus. Pati esu gana dramatiška ir ugninga asmenybė - ne vienerius metus vaidinau serialuose ir TV filmuose, dažniausiai gaudavau blogiukės vaidmenis. Matyt, visa tai savaime susigėrė į mane ir paveikė mano kūrybą.
Vaizdo žaidimų pasaulis atėjo netikėtai. Nesu didelė geimerė - šis titulas labiau priklauso Viliui - bet panašu, kad dabar ir man teks tokia tapti (juokiasi). Prieš porą metų su manimi susisiekė Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija ir pakvietė į „LT Game Awards“ renginį. Sakė, kad mano muzika jiems labai tiko. Taip ir patekau į vaizdo žaidimų industriją.
Vėliau užmezgiau gražias pažintis su šios srities žmonėmis ir vis stipriau jaučiau, kaip mane įtraukia šis pasaulis. Čia jaučiuosi labai sava - žaidimų industrijos žmonės nepaprastai šilti ir draugiški. Po truputį gryninosi mano tikslinė auditorija, tapo vis aiškiau, kad mūsų kūryba labai tinka žaidimams. Pajutau, kad būtent čia galiu atsiskleisti.
Ir vėlgi - muzika mane pati čia atvedė. Nestrategavau, nieko neplanavau iš anksto - tiesiog einu ten, kur ji veda. O ten, kur veda - man labai patinka. Ne kartą girdėjau, kad esame šio muzikos stiliaus pradininkai Lietuvoje, kad daugiau taip kuriančių tiesiog nėra. Iš vienos pusės - smagu būti pradininku, bet tai ir didelis iššūkis. Juokauju, kad neieškau sunkių, nepramintų kelių, bet jie mane pačią susiranda.
Dažnai jaučiu, kad dar daug ką turiu įrodyti. Kartais norisi lengvumo. Vis dėlto – nieko nekeisčiau. Jaučiu didžiulį dėkingumą, kad muzika mane veda šiuo keliu.
Koks tavo pačios santykis su fantastika?
Mane visada traukė mistika, nežemiškos būtybės, magiškumas, herojiškumas. Fantastika man - tarsi anapusinis pasaulis, kita realybė, į kurią galiu iškeliauti vos užmerkusi akis. Ten galiu būti kuo tik noriu: išleisti savo alter ego, susitikti su dar viena savo versija - stipria ir galinga.
Dažnai jaučiu, kad fantastikos pasaulyje galiu įprasminti ir palikti dalelę savo sielos, išleisti svajonę. Mano muzika ir fantastika yra glaudžiai susijusios. Ryškus tokių išleistų svajonių pavyzdys - mano kūrinys „Kingdom of Sirens“. Visada jutau nepaaiškinamą trauką šioms mitinėms būtybėms. Atrodė, lyg pati būčiau viena iš jų - tik kitoje realybėje.
Pajutau, kad per muziką turiu sukurti savo Sirenų visatą. Ši idėja ilgai gyveno manyje ir nuolat prašėsi būti išleista į pasaulį. Kai sukūriau šią dainą, pajutau palengvėjimą - tarsi būčiau įdėjusi dalelę savo sielos į dar vieną muzikinę dėžutę, kurioje egzistuoja mano sirenų pasaulis.
Tai neapsakomai geras jausmas. Man tai - svajonės paleidimas. Dabar ji gyvena savo atskirą, savarankišką gyvenimą. Kai pagalvoju, mano kūniškas pavidalas kinta, bet ši versija – įprasminta ir įamžinta - lieka. Tai man suteikia jėgų ir įkvėpimo.
Agnė Buškevičiūtė sudarinėja mėgiamiausių filmų, TV serialų ar knygų penketuką. Kas jame?
Oj, vienas sunkiausių klausimų! Kai manęs prašo ką nors rekomenduoti - ar filmų, serialų, ar net muzikos - praktiškai niekada nepavyksta greitai kažko sugalvoti. Be galo sunku išskirti vieną dalyką, kai aplink tiek daug puikių kūrinių! Bet... na gerai, pabandykim!
Filmai: „Wonder Woman“, „The Joker“ (pirma dalis), „Interstellar“, „The Prestige“, „Harry Potter“.
Serialai: „Game of Thrones“, „The Witcher“, „Dark“, „Stranger Things“, „Westworld“.
Knygos: „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, „Iliuzijos“, „Alchemikas“, „Kūrėjo kelias“, „Kūryba. Būdas būti“.
Visus šiuos kūrinius vienija tai, kas mane labiausiai traukia - nestandartiniai, ryškūs personažai, herojiškumas, teisingumas, ryžtingumas, magiški pasauliai, nežemiškos būtybės, mitai, visata, tikėjimas savimi ir vaizduotės galia, su kuria tikrai viskas įmanoma. Kiekvienas šių filmų, serialų ar knygų paliko manyje kažką stipraus, įkvėpė veikti, mokytis ar augti - būtent todėl jie atsidūrė mano mylimiausiųjų penketuke.
Tavo naujausia daina „Užsimerkiu, kad matyčiau“ įkvėpta šių mėgiamų kūrinių?
Iš dalies visa mano kūryba yra įkvėpta tokių temų, kurias gali rasti minėtuose kūriniuose ar epinių kino filmų, žaidimų muzikos skambesio – to paties, kurį galima išgirsti beveik kiekviename mano paminėtame filme ar seriale. Kalbant apie naujausią dainą, ją įkvėpė kelios temos: bėgantis laikas ir vaizduotės galia. Tam tikrą vaidmenį suvaidino ir filmas „Interstellar“ - jis padarė įtaką ne tik dainos skambesiui, bet ir atmosferai, kosmoso temoms. Net savo moodboard’e naudojau vieną šio filmo sceną. Tačiau teigti, kad tai buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis, būtų netikslu. Didžiausią įtaką vis dėlto padarė asmeninė gyvenimo istorija.
Toks kūrinys man pačiai buvo lyg vaistas - galimybė paleisti tai, kas ilgą laiką slėgė, ir kartu priminti sau, kuo tikiu. Kai prieš keletą metų viešai pasidalinau savo pirmąja daina „New Start“, pirmą kartą pajutau tikrą pilnatvę. Dabar kuriu savo muzikinį pasaulį, kuriame jaučiuosi išsipildžiusi. Tai mano tikrasis širdies kelias, kuriuo turėjau eiti visada. Ne kartą bandžiau jį pradėti, tačiau vis kažkas sutrukdydavo - lyg specialiai pasitaikydavo keistų aplinkybių. Ir vis dėlto - aš čia, nes nepasidaviau. Nors nuoskaudų liko, supratau, kad turiu rasti šviesą, išeitį iš šių vidinių skaudulių. Kitaip tai imtų graužti iš vidaus.
Kurdama šią dainą, jaučiau, kaip pamažu lengvėja. Ir dabar nuoširdžiai tikiu, kad viskas ateina savo laiku. Svarbiausia - išlikti ištikimam savo svajonei, nenustoti tikėti (ir dirbti), nes galbūt jau esi visai šalia jos išsipildymo.
Ar naujos dainos gimsta tik tavo galvoje, ar turi komandą su kuria įgyvendinate vis naujas idėjas?
Dažniausiai visų dainų idėjos pirmiausia gimsta mano galvoje. Kūrimo procesas būna labai įvairus - kartais pirma gimsta muzika, kuri įkvepia konkrečiai temai, o kartais berašant žodžius išsigrynina visai netikėta mintis. Vis dėlto dažniausiai dar prieš pradedant kurti jau turiu aiškią idėją. Vilius neseniai pasakė, kad esu vizionierė – nes visada žinau, kokia bus kita daina. Jeigu idėjos neturiu, man kartais gali būti sunku.
Komandą su kurią kuriu muziką turiu, ji nėra didelė - aš, Vilius ir keli prodiuseriai Lietuvoje bei Norvegijoje. Dirbame įvairiai: su Viliumi dainas rašome tiek atskirai, tiek kartu - labai gerai jaučiame vienas kitą, mūsų skoniai ir požiūriai sutampa. Vėliau dainas nešame prodiuseriams aranžuoti. Aktyviai dalyvaujame šiame procese, tarsi diriguojame - nors patys neseniai pradėjome mokytis muzikos prodiusavimo, kol kas dar esame tik pradžiamoksliai, tad prodiuseriai iš esmės tampa mūsų rankomis.
Man labai patinka kurti su kitais - visada esu atvira įvairioms idėjoms. Ne kartą prodiuseriai prisidėjo ir prie dainų rašymo, tapo bendraautoriais, dėl ko labai džiaugiuosi - kuo daugiau kūrybinių balsų, tuo geriau pačiai muzikai. Tačiau turiu pripažinti - vadovės vaidmuo dažniausiai atitenka man. Aš tariu paskutinį žodį, nes nuo pat pradžių gana aiškiai matau, kokia turi būti daina.
Išleidai dainą. Kas toliau?
Labai geras klausimas! Ir kartu - sunkus. Kai tik pradėjau leisti pirmąsias dainas, tikėjausi, kad tai palies daug žmonių, įvyks kažkoks proveržis, kuris nuves į kažką konkretesnio ir apčiuopiamesnio - pavyzdžiui, koncertus, augančią gerbėjų bendruomenę ir panašiai. Tačiau realybė visai kitokia, kai esi nepriklausomas kūrėjas be vadybos – tenka praktiškai viskuo rūpintis pačiai ir galbūt dar ir todėl dalykai neateina taip greitai kaip norėtųsi. Šiame kelyje reikia būti kantriu ir be galo atsidavusiu.
Nepaisant visų iššūkių, aš žinau, ko siekiu, ir judu pirmyn. Tikrai pasitaiko momentų, kai svyra rankos, kai atrodo, kad nebeištversi. Kartais pati stebiuosi, iš kur dar atsiranda jėgų eiti į priekį. Bet jos vis grįžta - nes myliu muziką ir be jos negalėčiau gyventi. Viskas labai paprasta: plano B tiesiog nėra.
Kalbant apie naujausią dainą - labiausiai noriu, kad ji pasiektų savo tikslinę auditoriją: vaizdo žaidimų bendruomenę, kino mylėtojus, fantastikos gerbėjus. Atgalinis ryšys man labai svarbus - jis suteikia jėgų pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Kartais užtenka vieno nuoširdaus žodžio, kad vėl užaugtų sparnai ir tai tau parodytų jog eini teisingu keliu. Todėl iš visos širdies dėkoju visiems, kurie rašė, dalijosi mintimis, gražiais žodžiais, klausėsi ir palaikė - tai be galo daug reiškia.
Kaip ir minėjau, labai norėčiau kuo daugiau koncertuoti - tiek žaidimų bendruomenės renginiuose, tiek organizuoti savo solo pasirodymus. Dirbu ties tuo, kad tai taptų vis dažnesne mano realybe. Taip pat labai tikiuosi, kad daugės kūrybinių bendradarbiavimų su žaidimų, kino kūrėjais - labai norėčiau kartu kurti, ar įrašyti balsą jų projektams. Esu tam visiškai atvira ir labai laukiu tokių galimybių.
Ačiū už pokalbį!
Kviečiame pasekti Agnę ir apie jos kūrybą sužinoti daugiau paspaudus šią nuorodą.
Comments