Vilkolakiai, undinės, feniksai, pegasai – fantastikos pasaulis pilnas įvairių magiškų būtybių. Tačiau turbūt populiariausi ir dažniausiai pop kultūros kūriniuose sutinkami mistiniai padarai yra drakonai. Kas jie ir iš kur jie kilo? Galbūt laikas šiuos mitais apipintus didžiulius roplius pažinti iš arčiau?
Drakonai – mistiniai padarai, kurie viena ar kita forma pasirodo beveik visose pasaulio mitologijose bei legendose. Tačiau iš kur kilo šis mitas ir kaip jis paplito po visą pasaulį? Viena iš teorijų teigia, jog drakonų mitas gimė taip, kaip šiandien gimsta naujos dinozaurų rūšys – atradus šių fosilijas. Prieš mokslui pasiekiant dabartines aukštumas ir išsiaiškinant apie seniai pasaulyje vaikščiojusius didžiulius driežus, žmonės kūrė savas teorijas apie rastus kaulus. 9 metrų ilgio, 4 metrų aukščio, su sparnais bei devyniomis galvomis – štai kieno liekanas teigdavo radę viduramžių gyventojai.
Viena iš įdomesnių drakonų mito atsiradimo teorijų aprašyta antropologo David E. Jones knygoje „An Instinct for Dragons“. Mokslininkas teigia, jog drakonų mitą galima paaiškinti remiantis žmogaus smegenų veikla. Ir už tai turėtume dėkoti savo protėviams. Dabartinės beždžionės turi natūralų instinktą bijoti grobuonių, pavyzdžiui, didžiųjų kačių, gyvačių ar plėšriųjų paukščių. Šiuo požymiu pasižymi ir kita primatų būrio rūšis – žmogus. Štai vienas iš David E. Jones atliktų tyrimų rodo, jog didelė dalis žmonių jau nuo mažens bijo gyvačių, net jei gyvena teritorijose, kuriose jos yra retai pasitaikantis gyvūnas. Būtent šio natūralaus instinkto sukurtas vaizdinys ir yra drakonų mito atsiradimas.
Jau nuo senovės drakonai vaizduojami kaip grėsmingos gyvatės ar plėšrūs skraiduoliai – plėšrūnai, kurių turi bijoti žmogus. Štai senovės graikų žodis drakonams apibūdinti taip pat gali būti verčiamas ir gyvate. Būtent tokios išvaizdos ir vaizduojami daugelis į drakonus panašių mitinių būtybių graikų epuose. Turbūt žinomiausias mistinis padaras graikų mituose primenantis drakoną yra Hidra – begales galvų turinti povandeninė pabaisa, kurios nugalabymas buvo vienas iš Heraklio atliktų žygdarbių.
Panaši tendencija pastebima ir skandinavų pasakojamuose mituose. Žinomiausias jų drakonas – Jörmungandr – vaizduojamas kaip didžiulė gyvatė juosianti visą pasaulį. Tačiau tai ne vienintelis drakonų šeimos atstovas šiaurės mituose. Daug kam girdėtas ir gobšusis nykštukas Fafniras, kurio nesaikingas siekis aukso ir turtų prakeikė jį – nykštukas virto baisiu gyvatę primenančiu drakonu.
Rytų kultūros drakono vaizdą atspindi daug kam gerai žinomi kinų drakonai – tai ilgi driežai, dažniausiai turintys vieną ar dvi poras mažų kojų, gebančių skraidyti ir be sparnų. Kinų drakonai dažnai vaizduojami įvairiausių spalvų ir simbolizuojantys įvairias gamtos stichijas. Drakonas kinų mitologijoje yra išties reikšminga mitinė būtybė simbolizuojanti galią bei išskirtinumą. Viena senovės kinų legendų teigia, jog imperatoriaus šeima yra drakonų palikuonys.
Dabartinis mums gerai pažįstamas drakono įvaizdis susiformavo viduramžių laikotarpiu vakarų Europoje. Didžiulis driežas besispjaudantis ugnimi, keturiomis kojomis, šikšnosparnio sparnais bei ilga raumeninga uodega – tokį drakoną galima sutikti daugumoje Europos legendų bei pasakų. XII - XIII amžiuje drakonai tapo ypač populiara mitine būtybe sutinkama riterių romanuose – ypač dažnai legendas apie tokius drakonus pasakodavo anglosaksų tautos. O štai rytų Europoje prigijo pavadinimas „slibinas“, kurių sutinkame ir savo lietuviškose pasakose. Tiesa, slibinai pasižymi tuo, jog dažnai turi tris ar devynias galvas, o turbūt žinomiausias jų – slibinas Goryničius, kurį rusų tautosakoje nugali didvyris Dobrynia Nikitičius.
Šiandien žodis „drakonas“ vartojamas pakankamai laisvai. Jei ši mitinė būtybė būtų klasifikuojama kaip dabartiniai gyvūnai, žodis „drakonas“ labiau tiktų įvardyti tam tikrą būtybių gentį ar šeimą. Hydros, basiliskai ir kiti panašūs padarai šiandien galėtų būti viena iš drakonų rūšių. Kaip gi vis dėlto šiandien galėtume surūšiuoti drakonus?
Vienas iš šiandien dažniau pasitaikančių būdų atskirti vienas drakonų rūšis nuo kitų – kojų bei sparnų skaičius. Iš kur kilo šis grupavimas šiandien rasti jau būtų sudėtinga – legendos turi tendenciją keistis ir pamiršti savo pradininkus. Bet štai kaip galėtume vadinti šiandien pop kultūroje sutinkamus drakonus.
Jei tai būtų rūšis, tuomet drakonų drakonu reikėtų vadinti didįjį vakarų kultūros driežą – drakoną keturiomis kojomis ir viena pora sparnų. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių drakonų vaizdavimo būdų, sutinkamų filmuose bei vaizdo žaidimuose. Tokį drakoną galima pamatyti animaciniuose filmuose, pavyzdžiui, „Kaip prisijaukinti slibiną“, ar „Šreke“, taip pat žaidimuose, pavyzdžiui, „Dragon Age“ bei „Dark Souls“.
Vis dėlto, ypač pastaruoju metu, kino ekranai pateikia kitokį drakono vaizdą, kuris geriau žinomas kaip Wyvern. Tai keturių galūnių drakonas, kurio priekinės kojos yra suaugusios su jo sparnais. Tokius drakonus galima pamatyti „Game of Thrones“ seriale, „Hobito“ filmuose ar žaidime „The Elder Scrolls V: Skyrim“. Tai vienas iš dviejų populiariausių būdų vaizduoti drakoną, dėl kurio iki šiandien dar kyla diskusijų – ar tai tikrai drakonai, ar juos jau reikėtų vadinti kitu pavadinimu. Pats žodis Wyvern, kaip ir daugelis kitų drakonų rūšių pavadinimų, kilo iš heraldikos – įvairios drakonų formų, įskaitant šią, naudojamos britų herbuose bei kitose Europos heraldikose.
Keletas rečiau pasitaikančių, bet vis dar pop kultūroje sutinkamų drakonų porūšių yra Drakes ir Wyrms. Žodis Wyrms sutinkamas dar anglosaksų poemose, pavyzdžiui, Beowulfo istorijoje, kur šiuo žodžiu apibūdinama didžiulė gyvatė. Šiandien tai žodis vartojamas apibūdinti kojų bei sparnų neturintį drakoną. O štai Drakes tipo drakonų galima pamatyti beveik visuose fantastiniuose vaizdo žaidimuose, kur sparnų neturintys, bet ant keturių kojų lakstantys driežai yra vienas pagrindinių žaidimo metu sutinkamų priešų.
Na ir jei jau skaičiuojame drakonų galūnes, reikia paminėti dar porą rečiau girdimų pavadinimų – tai Lindworm ir Amphiptere. Lindworm pavadinimas senovės skandinavų kalbose buvo vartojamas apibūdinti drakoną primenantį padarą – didžiulę gyvatę. O štai Britanijos heraldikoje šis žodis reiškia besparnį driežą su dviem priekinėmis kojomis. Iš Europos heraldikos kilęs ir Amphiptere pavadinimas – tai bekojis driežas turintis vieną porą sparnų.
Tai štai jums ir drakonas – kasdien vis kitoks, bet visad beveik toks pat. Drakonai lyg šunys – veislių pasaulyje galime rasti tūkstančius pačių įvairiausių, tačiau paklausus, kas tai, visi turime vienokį ar kitokį atsakymą. Taip ir su šia mistine pabaisa – ar tai keturkojis driežas besispjaudantis ugnimi, ar tai didžiulė gyvatė skraidanti debesyse, visgi niekas neprieštaraus, jog drakonai – išties svarbi fantastikos pasaulio dalis.