Kai kurie iš jūsų dar net nebuvo gimę, kai pasaulį pasiglemžė kortų manija. „Wizards of the Coast“ 1993 metais išleido kolekcinių kortų žaidimą „Magic: The Gathering“, kuris per eilę metų tapo tikru fenomenu visame pasaulyje. Šiandien, žaidimo turnyrai organizuojami beveik visame pasaulyje - net ir Lietuvoje galime rasti didžiulę šio kortų žaidimo fanų armiją. Taigi nusprendėme pasidomėti, kas ta Magija ir kaip eilinis smalsuolis gali įsitraukti į šį neeilinį hobį.
Norėdami sulaukti išties gerų atsakymų į mums rūpimus klausimus pakalbinome tris bene žymiausius žmones, kurie rūpinasi „Magic: The Gathering“ bendruomene Lietuvoje. Domantas Zavadzkis, gimęs tą pačią dieną kaip ir pats žaidimas, nuolat organizuoja bei žaidžia įvairiuose MtG turnyruose, Valdas Kalvis pora syk dalyvavo MtG Pro Tour turnyruose bei tapo įvairių Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje organizuojamų turnyru teisėju, o jam padeda klaipėdietis Gediminas Usevičius, kuris jau 3 metus nepailsdamas sprendžia žaidėjų ginčus. Jie tapo mūsų vedliais po be galo įdomų „Magic: The Gathering“ pasaulį.
Atleiskit už neišmanymą, bet ar teisinga jus vadinti burtininkais?
Domantas: Variantai kuriuos girdejau: Mtgistas, Magikistas, Magic’o žaidejas, narkomanas (pasak mano senelių, Magic’as tai priklausomybė). Burtininko kol kas dar negirdėjau.
Valdas: Ne, geriau nereikia. Kažkodėl, nors ir būdamas seniausiu kolekcionuojamų kortų žaidimu, MtG turi vaikiško žaidimo stigmą, kuri didele dalimi atsirado dėl to, kad tokio tipo žaidimai visuomenei labiausiai pažįstami iš „Yu-Gi-Oh!“ ir kitų panašių žaidimų. Kadangi MtG bene sudėtingiausias ir įvairiapusiškiausias žaidimas, jis turi ir vyriausią žaidėjų bendruomenę. Tarp aukščiausio lygio turnyrų prizininkų matyti daug trisdešimtmečių ir net vyresnių žaidėjų - tai greičiau taisyklė, nei išimtis. Nemanau, kad kiekvieno dalyko mėgėjus būtina kažkaip ypatingai įvardinti - palikime tai tikriems fanatikams.
Gediminas: Paantrinsiu kolegoms, kad burtininku manęs dar niekas nevadino, bet iš fantastinio Magijos pasaulio, tai nėra pernelyg neteisingas pasakymas. Šiame žaidime žaidėjai yra vadinami Planeswalkers - čia ne lėktuvnešiai, bet labiau „vaikštantys tarp žemių“.
Kaip MtG apibūdintumėte žmogui, kuris niekada su tuo nėra susidūręs?
Domantas: Na, jei tenka pristatyti labai paprastai, tai geriausiai tinka šachmatai, kuriuose kiekvienas žaidėjas ar žaidėja atsineša savo unikalių figūrų (kortų) rinkinį, kuris yra unikalus.
Valdas: Kažkada MtG pristatinėdavau kaip šachmatų ir pokerio miksą sudėtingumo atžvilgiu. Dabar nemanau, kad yra žmonių, kuriems TCG (trading card game - angl.) ar CCG (collectible card game - angl.) yra nepažįstamas dalykas - daugelis žino tokius žaidimus kaip „Hearthstone“. Kompiuteriniai žaidimai šį žanrą smarkiai išpopuliarino. Tai dabartinis MtG pristatymas skamba kaip „Hearthstone“, tik žaidimas yra seniausias ir sudėtingiausias šiame žanre bei yra žaidžiamas gyvai.
Gediminas: Dažnai, nevyniodamas į vatą naujiems „burtininkams“ pasakau, kad Magija - tai populiariausias popierinių kolekcionuojamų kortų žaidimas pasaulyje. Daugumą žmonių šis žaidimas žavi dėl labai plačių galimybių pradėti žaisi, bet sunkaus (ir smagaus) kelio norint įvaldyti žaidimą bei tapti geru žaidėju. Magija turi daugiau nei 20 tūkstančių unikalių kortų su įvairiais fantastiniais elementais. Dėl tokių gausių pasirinkimų daugybė žmonių sugeba rasti tai, ką myli Magijoje.
Teko girdėti gandų, kad MtG pakankamai brangus hobis. Kiek šiame teiginyje tiesos?
Domantas: Uuuu.. Šita diskusija neišsenkanti. Jei trumpai - žaidimas kainuoja daug, bet tik tada jei nori visko. Į magic’ą galima investuoti tiek kiek širdis geidžia. Yra nemažas kiekis studentų ar mokyklose dar besimokančių žmonių, kurie žaidžia be kažkokio didesnio pajamų šaltinio Aš pats geriausiu atveju gaudamas 50 litų per mėnesį apie 2011 metus sugebėjau susidėti pilną kaladę galinčią konkuruoti turnyruose bei pasiekti gerų rezultatų. Tačiau jei norisi lįsti į senesnius magic’o formatus (jų yra net keletas), tuo senesnes kortas reikia turėti. Senesnės kortos kainuoja brangiau, tad ir žaidimo kaina auga. Jei nedomina turnyrinis magic’as, tai tikrai galima apsiriboti mažesnėmis išlaidomis.
Valdas: Na taip. Žinoma, grynai for fun su savais pažaisti galima praktiškai be išlaidų. Bet įsitraukus į turnyrinį žaidimą, norint laimėti ir laimėti dažnai, žaisti senesnius formatus ir važinėti į aukšto lygio turnyrus - į magic’ą galima investuoti praktiškai neribotą kiekį pinigų. Nepamirškime ir aksesuarų bei blizgučių…
Gediminas: Magija gali būti brangi. Kaip ir dauguma hobių, pradėti galima nemokamai ir pražaisti visą gyvenimą neišleidus nė cento. Bet kai atsiranda noras žaisti MtG kiek rimčiau, atsiranda poreikis investuoti pinigus į reikalingas kortas. Sakau investuoti, nes kaip ir visuose kolekciniuose žaidimuose, Magijos kortos išlaiko vertę dėl savo retumo ir naudingumo. Būtent todėl labai realu yra nusipirkti kortas su kuriomis pažaidi, o po to nusprendi parduoti. Bet taip, Magija gali būti brangi. Tikriausias vienas mėgstamiausių posakių, kurį teko girdėti: „Jei nori, kad tavo vaikai nevartotų narkotikų, supažindink juos su Magija - jie nebeturės pinigų narkotikams“...
Papasakokite apie kortų kolekcionavimą, kaip tai veikia?
Domantas: Kai kuriems žaidėjams kolekcionavimas yra noras surinkti visas tam tikro tipo kortas - nesvarbu ar tai būtų angelai, fėjos, drakonai, burtininkai ir panašiai. Kitiems, o tame tarpe ir man, svarbu turėti visas kortas iš dažniausiai žaidimų formatų, kad paskui nereiktų ieškoti iš kur įsigyti X, Y ar Z kortų. Tai nėra pigus reikalas, bet, tiesą sakant, nėra ir labai reikalingas dalykas. Tokios kolekcijos patogios norint žaisti turnyruose - tuomet turi daugiau pasirinkimo galimybių, lankstumo ir taip toliau.
Valdas: MtG kortos iš esmės gaunamos iš dviejų šaltinių - „Wizards of the Coast“ leidžiamose pakuotėse ar kituose produktuose, kur neretai perkami katę maiše, arba iš antrinės rinkos - kitų žaidėjų ar parduotuvių, pardavinėjančių jau pavienes kortas ar kortų rinkinius. Egzistuoja ne viena internetinė svetainė su klestinčia antrine rinka, žaidėjai mainosi kortomis ar tiesiog perka jas vieni iš kitų.
Gediminas: Nors Magija yra kolekcinis kortų žaidimas, retas kolekcionuoja kortas kaip pašto ženklus. Dažniau žmonės randa savo nišą ir kolekcionuoja tik tam tikras kortas. Žinau kelis žmones, kurie renka tik kortas susijusias su voverėmis, kiti - tik kortas su drakonais arba arkliais. Sakyčiau, kad kolekcionavimas yra dar vienas būdas džiaugtis Magija.
Teko girdėti istorijų apie ypač retas ir brangias žaidimo kortas. Ar turite kokių įdomių kortų savo asmeninėse kolekcijose?
Domantas: Turiu kelias kortas, kurias buvo galima gauti tik per „Comic Con“ Amerikoje, keletą labai retų variantų, keletą rankomis dažytų kortų, kurias menininkai redagavo pagal mano norus. Tačiau kažko labai vertingo jau nebeturiu. Kažkada turėjau vieną iš „Power 9“ kortų, kurią laimėjau kaip prizą turnyre, bet ją pasisekė parduoti ypač greitai, nors kiek už mažesnę kainą nei tikėjausi.
Valdas: Šį bei tą turiu, nes mėgstu žaisti senesnius formatus. Bet šiaip, man asmeniškai, turbūt vertingiausios kortos, turinčios sentimentalią vertę - tokios, su kuriomis kažkur laimėjau ar teisėjavau, kurias gavau dovanų, kurias kažkur juokais įsidėjau į sėkmingą kaladę ir visiškai subalamutinau kaladžių sąrašus analizuojančius apžvalgininkus.
Gediminas: Retų ir brangių kortų yra, bet jos pas mane kolekcijoje būna dėl dviejų priežasčių - arba jos turi Valdo jau minėtą sentimentalią vertę, arba man patinka kaip jos atrodo. Kadangi teisėjai kiek rečiau žaidžia Magiją gyvai, tai jie nusprendžia rinkti kuo „gražiau“ atrodančias kortas - tai didžioji mano turimos kolekcijos yra surinkta per renginius užsienyje, pildant savo „teisėjo albumą“.
Kaip per eilę metų MtG keitėsi ir evoliucionavo?
Domantas: Labai. Didžiausi pasikeitimai buvo pačioje MtG žaidimo pasaulio istorijoje, kortų dizaine, žaidimo taisyklėse, kur standartai yra pastoviai laužomi. „Wizards of the Coast“ turi labai sunkų darbą - kas 3 mėnesius sugalvoti kažką naujo, kas būtų įdomu ir šviežią, bet kartu ir subalansuota su visais žaidimo formatais taip, kad žaidėjai nenuobodžiautų. Kortų spalvų savybės jau yra žinomos daugeliui žaidėjų, bet su kiekvienu nauju kortų leidimu jos vis kinta. Pavyzdžiui seniau, žalia nebuvo žinoma kaip spalva kuri leistų žaidėjui traukti daug kortų, tai buvo mėlynos spalvos jurisdikcija, tačiau dabar žalia žinoma, kaip viena geriausių spalvų norint pildyti savo ranką dažnais kortų traukimais.
Valdas: Smarkiai! Visais atžvilgiais - tiek kaip žaidimas, tiek ir taisyklių aiškumu ir apibrėžtumu. Kadaise buvo aktyviai ginčijamasi, kad kortos paveikslėlyje yra sparnai, vadinasi, ji turi turėti savybę Flying, nors taip ir neparašyta ant kortos. Keitėsi ir bendruomenės atvirumas bei žaidimo prieinamumas, turnyrų bendruomenės ir taip toliau. Čia būtų galima labai daug kalbėti ir vardinti.
Gediminas: Dažnai sakoma, kad Magija ir jos bendruomenė yra lyg šeima ar antri namai. Taip kaip šeimos auga ir visuomenė keičiasi, taip ir Magija bando keistis ir prisitaikyti prie žmonių. Kaip žaidimas, Magija ilgą laiką buvo tik tai - tik žaidimas, kur draugai susėdę namie, prie stalo, galėdavo linksmai praleisti laiką. Augant žaidėjų kiekiui MtG bendruomenėje po truputi pradėjo rastis profesionalūs turnyrai, kur geriausi žaidėjai kovodavo dėl prestižo, būdavo įamžinti kortose. Tačiau, kad įvyktų šie pokyčiai Magijai reikėjo susisteminti kortas ir jų taisykles, todėl ir prireikė teisėjų. Pilnos Magijos taisyklės yra surašytos į beveik 250 puslapių dokumentą, nors išmokti žaisti žaidimą užtrunka vos 5 minutes.
Tikriausiai pagrindiniai pasikeitimai įvyko pačiame žaidime. Turint 20 tūkstančių unikalių kortų būtų nelogiška prašyti naujo žaidėjo jas visas gauti, kad galėtų pradėti žaisti, todėl Magijoje formatai - tai yra būdai, kurie leidžia žaisti Magija arba tik su tam tikromis kortomis, arba su tam tikrais taisyklių pakeitimais. Tai leidžia žaidėjams, kurie nenori išleisti daugybę pinigų ir žaisti profesionaliai, žaisti tiesiog dėl to, kad yra smagu.
Pastaruoju metu ypač populiarūs skaitmeniniai kortų žaidimai, tokie kaip „Hearthstone“. Ar tai daro kokią nors įtaką MTG žaidimui bei bendruomenei?
Domantas: Taip, gan labai, tik tie pasikeitimai netikėti. Garantuoju, kad didžioji dalis lietuvių MtG bendruomenės pabandė „Hearthstone“ ar kažkokią panašią alternatyvą šiam žaidimui. Vieniems „Hearthstone“ neprilipo dėl per dažnų atsitiktinumų, kurių neišeina kontroliuoti, o tokie žaidimai kaip „Shadowverse“, „Eternal“ ar „Kards“ turi per mažai žaidėjų, nors ir, mano galva, nusipelnė daugiau dėmesio. Iš tokių žaidimų žmonės migruoja į magic’ą, tad mūsų bendruomenė į tokius žaidimus žiūri labai pozityviai. Tiesą pasakius, ne per seniausiai „Wizards of the Coast“ patys išleido savo „Magic The Gathering Arena“ žaidimą, kuris pritraukia daug naujų veidų į bendruomenę. Belieka sukryžiuoti pirštus ir tikėtis, kad daugiau tokių žaidėjų susigundys išmėginti magic’ą gyvai, nes tokia patirtis daug smagesnė.
Valdas: Kadangi ne visiems patinka vieni ir tie patys dalykai, ne visi to pačio ieško - vieniems norisi cut-throat turnyrinės scenos, kitiems norisi kuo sudėtingesnių kombinacijų, treti ieško trumpo, paprasto ir smagaus žaidimo pertraukėlėms. Taigi, iš dalies visi CCG/TCG padeda naujiems žaidėjams juos rasti, vieni kitus naikina, nes žaidėjų kiekio visiems žaidimams neužtenka. Ypač tiems, kurie startavo ne taip stipriai ar nuvylė pradžioje. MtG šiuo atžvilgiu turi milžiniškų privalumų - žaidimas pakankamai senas, kad nereikėtų bijoti, kad tuoj „užsilenks“ ir nebebus su kuo žaisti bei pakankamai įvairus, kad beveik kiekvienas galėtų rasti sau įdomų formatą, kaladę ar kolekcionuojamus dalykus.
Gediminas: Aš sakyčiau, kad įtaką daro, bet ne žaidėjų atveju. Konkurencija gali būti gražus dalykas, kai skirtingi žaidimai bando pritraukti daugiau žmonių, todėl jie tobulina savo žaidimą. Neseniai išėjo labai paprastas būdas žaisti Magiją internetu - Domanto minėtas „Magic: The Gathering Arena“, kuris savo stiliumi labai primena „Hearthstone“. O šiaip visi šie žaidimai tik plečią repertuarą, kur žaidėjai gali leisti savo laiką. Todėl dažnai žmonės migruoja nuo Magijos į „Hearthstone“ ir atvirkščiai. Aš pats esu įvairių skaitmeninių žaidimų pabandęs, bet visada grįžtu prie popierinės Magijos.
Papasakokite, kada ir kaip patys įsitraukėte į MTG bendruomenę?
Domantas: Išmokau magic’ą Šiaulių Jaunimo Centre 2010 metais ir kablys įsmigo giliai. Aišku tuomet dėl laiko skiriamo mokslams, darbui, gyvenimui negalėjau būti labai aktyviu žaidėju, tačiau palikęs savo pirmą didesnę karjeros stotelę ir suradęs darbą su geresniu darbo grafiku pradėjau žaisti aktyviau. Nuo tada pradėjo gerėti mano rezultatai, pasikeitė požiūris į magic’ą. Galų gale gavosi taip, kad pradėjau organizuoti MtG turnyrus, kuruos rengiu iki šiol. Nemeluosiu, didžiąją darbo dalį daro „Rikio“ parduotuvė, o aš užimu „patarėjo“ rolę turnyrų organizavimo klausimais. Taip pat iš lėto pradedu kurti pramoginę bei edukacinę video medžiagą apie žaidimą anglų kalba.
Valdas: Gūdžiais 2005-aisiais, berods? Tada buvo didelė MtG banga Lietuvoje, kai atsirado daug naujų žaidėjų, nes buvo reklamos žurnaluose, buvo norinčių aktyviai ieškoti naujų žaidėjų - tai aš užsikabinau per pristatymą mano mokykloje. O į bendruomenę aktyviausiai įsitraukiau, kai kažkada mums reikėjo antro lygio teisėjo, kad galėtų vykti tam tikri aukštesnio lygio turnyrai - įdėjau pastangų, išsilaikiau egzaminą ir ilgam įstrigau.
Gediminas: Apie populiarų MtG teko girdėti ir anksčiau, bet tai visada atrodė labai komplikuotai. Ir kadangi gyvenau Klaipėdoje, neturėjau daug būdų su Magija susipažinti artimiau. Bet 2014 metų vasarą, Klaipėdoje atsidarė stalo žaidimų parduotuvė, kurioje ir susipažinau su Magija. Ir taip po truputį Magija tapo vis didesne mano gyvenimo dalimi. Persikrausčius į Vilnių sužinojau apie nuostabią Magijos bendruomenę. Tada ir įnikau į Magiją visu 100 procentu. Pastebėjau, kad Lietuvoje buvo vienas pagrindinis teisėjas - Valdas. Tai norėdamas kiek nukrauti jam naštą ir leisti pačiam pažaisti, nusprendžiau kilti teisėjo laiptais. Nuo tada mano gyvenimas tapo žymiai smagesnis.
Kaip galėčiau pradėti žaisti pats? Kaip atrodo MtG bendruomenė Lietuvoje?
Domantas: Gali pradėti ateidamas į „Rikio“ stalo žaidimų parduotuvę Vilniuje, arba „World of Games“ Kaune. Jie papasakos, kaip gali pradėti žaisti. Alternatyviai, jei niežti kojas ar tiesiog nėra galimybės atvykti ir su žaidimu susipažinti gyvai, „Magic: The Gathering Arena“ yra labai gera alternatyva, kuri leis susipažinti su žaidimu ir išmokti svarbiausius dalykus.
Valdas: Trys pagrindiniai keliai: pirmas - parduotuvės, kuriose MtG žaidžiamas - visose tikrai turėtų atsirasti norinčių ir galinčių pamokinti; antras - grupės „Facebook“, kur niekas per galvą neduos už (saikingai užduodamus) klausimus, ir nukreips, kas būtų tinkamiausia kiekvienu atskiru atveju; ir trečias - jau minėta „Magic: The Gathering Arena“ - kompiuterinis žaidimas, kuriame galima ir išmokti žaisti, ir turnyruose dalyvauti. Tik čia nėra labai svarbių MtG aspektų - gyvo žaidimo su oponentais ir bendruomenės.
Gediminas: Lengviausia pradžia yra nueiti į rimtesnę stalo žaidimų ir hobio parduotuvę. Lietuvoje yra tik kelios parduotuvės, kurios tuo užsiima. Vilniuje, aš pradėjau ir vis dar lankausi parduotuvėje „Rikis“. Žaidėjai ir parduotuvės personalas yra draugiški ir jei yra naujas žaidėjas, jie suteiks pirmas kalades, išmokys žaidimą ir kartu sužais pirmas partijas. Kolegos minėjo būdą žaisti ir internetu visiškai nemokamai. Aišku, netenkamas bendruomenės jausmas, bet tai yra gera alternatyva.