top of page

Žmogus prieš mašiną – gyvenimas su dirbtiniu intelektu



Dirbtinis intelektas kas mėnesį, jei ne kas savaitę ar kas dieną, vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą. Šis žodžių junginys vis dažniau minimas ne tik naujienų antraštėse, bet net ir profesiniuose įrašuose „Linked In“ socialiniame tinkle. Šiuo metu DI jau ne tik maloniai atrašinėja į elektroninius laiškus, į kuriuos mes nenorime atrašinėti, ar už mus parašo gimtadienio sveikinimą. Jis gali rašyti knygas ar scenarijus filmams bei kurti įvairius meno kūrinius, pradedant nuo muzikos ir baigiant animacija. Jau dabar dirbtinio intelekto mums suteikiamos galimybės atrodo beribės. Tik ar tikrai ateitis su dirbtiniu intelektu bus tokia, kokią mums pranašavo populiarioji kultūra?


Kaip dirbtinį intelektą mato mokslas?


Kalbant vadovėline kalba, dirbtinis intelektas yra žmogiškojo intelekto simuliacija, kurią atlieka įvairios kompiuterinės sistemos. DI sistema apdirba didelį kiekį įvairios informacijos, iš kurios ir mokosi, tai vėliau galėdama pateikti rezultatą pageidaujama forma: tekstu, vaizdu arba garsu.


Dirbtinis intelektas yra svarbus dėl esamo potencialo pakeisti žmonijos gyvenimą ir dirbamus darbus. Jau dabar jis yra naudojamas verslo sprendimams, leidžiantiems automatizuoti žmonių atliekamas užduotis, įskaitant klientų aptarnavimą, sukčiavimo atvejų nustatymą ir kokybės kontrolę. Ne vienoje srityje dirbtinis intelektas darbą gali atlikti net geriau nei žmogus. Pavyzdžiui, didelio dėmesio reikalaujančias pasikartojančias užduotis, kaip daugybės duomenų analizė arba teisinių dokumentų patikrinimas, kuomet reikia įsitikinti, jog viskas užpildyta teisingai – DI tai padaro greičiau nei žmogus ir su mažesne galimų klaidų tikimybe. Teigiama, kad šiuo metu galima išskirti septynias sritis, kuriose jau yra įdarbintas dirbtinis intelektas: automatizavimas, mašininis mokymasis, mašininis stebėjimas, natūralios kalbos apdorojimas, robotika, savaeigės transporto priemonės ir tekstinės, vizualinės bei garsinės medžiagos generavimas.


Mičigano Valstijos Universiteto integracinės biologijos, kompiuterių mokslo ir inžinerijos jaunesnysis profesorius Arend‘as Hintze 2016 metais pasiūlė dirbtinį intelektą klasifikuoti į keturis tipus, pradedant nuo skirto paprasčiausioms užduotims ir baigiant sąmoningomis sistemomis, kurios šiuo metu dar neegzistuoja. Jo pateikta klasifikacija atrodo taip:

  • Pirmasis tipas: reaguojančios mašinos. Šios dirbtinio intelekto sistemos neturi jokios atminties ir yra skirtos atlikti specifinėms užduotims. Kaip pavyzdį galima įvardinti „IBM“ sukurtą „Deep Blue“ kompiuterį, kuris įveikė garsųjį šachmatininką Garry Kasparov‘ą 1997 metais. „Deep Blue“ gali atpažinti šachmatų lentą ir joje esančias figūrėles ir nuspėti būsimus ėjimus, bet dėl atminties nebuvimo negali mokytis iš ankstesnių ėjimų, kurie padėtų prieš varžovą.

  • Antrasis tipas: ribota atmintis. Šios dirbtinio intelekto sistemos turi atmintį, todėl gali pasinaudoti praeities patirtimis, turėsiančiomis įtakos būsimiems veiksmams. Būtent taip kai kurios už priimamus sprendimus atsakingos funkcijos yra sukurtos savaeigėse transporto priemonėse.

  • Trečiasis tipas: teorinė sąmonė. Šio tipo pavadinimas yra psichologinis terminas, kurį priskyrus dirbtiniam intelektui reikštų, jog šis turėtų socialinį intelektą ir galėtų suprasti emocijas. Toks dirbtinis intelektas gali numanyti žmogaus ketinimus ir nuspėti būsimus veiksmus, kas yra būtini įgūdžiai siekiant, kad DI sistemos taptų tam tikros žmonių grupės dalimi.

  • Ketvirtasis tipas: savęs suvokimas. Šio tipo dirbtinio intelekto sistemos būtų sąmoningos, gebėtų analizuoti save, suvoktų savo pačių esamą padėtį. Šiam tipui priklausančios DI sistemos šiuo metu egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje.


Žmogiškas dirbtinis intelektas


Populiarioji kultūra dažnai įkvėpimo gręžiasi būtent į ketvirtąjį dirbtinio intelekto tipą. Tokie filmai kaip „Terminator“ ar „I, Robot“ mums rodo žmogiškus robotus, kurie net kartais atrodo sunkiai atskiriami nuo juos sukūrusios rasės. Todėl nenuostabu, jog ir realybėje yra nagrinėjama kiek žmogiškas gali būti dirbtinis intelektas. Tokiai dirbinio intelekto formai yra suteiktas androidų pavadinimas. Robotai humanoidai, arba androidai, kadaise buvo vien mokslinės fantastikos kūrinys, dažnai matomas filmuose ar televizijos serialuose, tačiau robotų technologijos tiek pažengė į priekį, jog jau dabar žmonės yra sukūrę ne vieną androidą.


Atlantos Emorio Universiteto mokslininkai 2020 metais atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad žmonėms netrukdo, jog androidai būtų labiau panašūs į žmones nei į mašinas – tačiau tik iki tam tikros ribos. Psichologų atliktame tyrime buvo tiriamos teorijos, jog tai, kas atrodo kaip žmogus bet iš tiesų juo nėra, žmonėms turėtų sukelti atstūmimo pojūtį. Proto suvokimo teorija skelbia, kad kuomet žmonės mato mašiną, kuri atrodo kaip žmogus, jie galvoja, jog ji yra protinga ir tai sukelia nejaukumo jausmą. Bet tyrimas pateikė priešingus rezultatus.


Tyrimo autorius Wang‘as Shensheng‘as teigė, kad ne žmogiškumo suteikimas androidui sukelia žmonėms nepatogumą, bet antrasis žingsnis – dehumanizavimas. Žmogus, iš pradžių androidui suteikęs žmogiškųjų savybių ir vėliau supratęs, kad tai tėra dirbtinis intelektas, jaučiasi nepatogiai. Tariant paprasčiau, žmonės norėtų, kad androidai atrodytų lyg C-3PO arba bent jau Data iš “Star Trek” visatos, net jei būtų apsirengę lyg “Alien” filme matytas Ash.


Nors kol kas robotų kūrėjai dar nesukūrė androido, kurį vizualiai būtų sunku atskirti nuo žmogaus, regis, link to judama. 2021 metais Jungtinės Karalystės robotikos kompanija “Engineered Arts” pristatė naują androidą Ameca, kuris, panašu, taip pat gali priversti jaustis žmones nepatogiai.


Androido kūrėjai paviešino trumpą vaizdo įrašą, kuriame parodomas Ameca “atsibudimas” ir žmonėms būdingas savęs apžiūrėjimas. Nors androidas žemiau kaklo ir atrodo kaip robotas, jo veidas labai žmogiškas ir vaizdo įrašo pabaigoje Ameca pažvelgia tiesiai į žiūrovą ir nusišypso.

Androido kūrėjai Ameca vadina “robotikos veido ateitimi”, jo programiniame kode yra įtraukti dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, o vienas iš įgūdžių yra gebėjimas rašyti ranka. Internete pasklidus informacijai apie šį androidą ją ėmė lydėti internautų palyginimai su “Westworld”. Tiesa, vieni džiaugėsi mokslo pažanga, kiti buvo išgąsdinti tokio androido panašumo į žmogų.


Dirbtinio intelekto antropomorfizavimas (žmogiškų savybių suteikimas nežmogiškai būtybei) ir robotų technologijos greitai kyla į naują lygį. Dar neseniai robotai tegalėjo pakelti vieną daiktą, o dabar jie gali net ir bėgti sienomis. O jei jiems, parkūrinantiems, dar suteikiame ir žmogiškąją išvaizdą, netyčia kyla minčių apie realybėje vykstantį dirbtinio intelekto pasaulio perėmimą.


Dirbtinis intelektas perima pasaulį


Dirbtinio intelekto vykdomas pasaulio perėmimas yra hipotetinis pasaulio raidos scenarijus, kuriame minėto ketvirtojo tipo dirbtinis intelektas tampa dominuojančia intelektualia forma Žemėje – kompiuterinės programos ir robotai perima planetos kontrolę iš žmonių. Galimuose scenarijuose minimi visos žmogiškosios darbo jėgos pakeitimas, superintelektualaus dirbtinio intelekto iškilimas ir robotų sukilimas.



Šios teorijos neretai yra nagrinėjamos įvairių mokslinės fantastikos kūrinių. Šioje srityje kertinėmis yra laikomos „Terminator“ ir „The Matrix“ filmų serijos. Kaip ir visa mokslinė fantastika, dirbtinio intelekto perėmimas yra mėgstama tema tiems, kurie mėgsta pasvajoti apie tai, kas vieną dieną laukia mūsų. Net jei tam yra suteikiamos daugiau ar mažiau apokaliptinės nuotaikos, kuomet dirbtinis intelektas ne tik perima žmonių darbus, bet ir išvysto savarankiškumą ir pradeda veikti prieš savo kūrėjus.


1968-ųjų metų Stanley Kubrick‘o filmas „2001: A Space Odyssey“ yra viena iš geriausių mokslinės fantastikos klasikų. Taip pat šis filmas buvo vienas iš pirmųjų perspėjimų didžiuosiuose ekranuose apie galimą dirbtinio intelekto keliamą pavojų. Nors filmo centre ir yra grupė astronautų, filmas baigiasi kitam veikėjui pavogus visą žiūrovų dėmesį. Tai įvyksta kuomet laivo kompiuteris HAL, po patirtos klaidos, nusprendžia nužudyti visą įgulą. Visą filmą vaizduotas kaip draugiškas dirbtinis intelektas, HAL turima galia ne tik išgąsdina žiūrovus, bet ir priverčia susimąstyti ką jie ką tik išvydo.


„Westworld“ pavadinimas šiomis dienomis dažniausiai siejamas su gerokai per anksti nutrauktu serialu. Jį įkvėpęs 1973-ųjų metų filmas nors ir pasakoja paprastesnę istoriją, ji ne ką mažiau efektyvi. Filmo centre – netinkamai veikiantis androidas, kuris yra Laukinių Vakarų teminiame parke ir medžioja žmones. Jis neketina sustoti, kol nenužudys visų žmonių, nors robotai oficialiai neturėtų kenkti žmonėms. Šiame trumpame aprašyme galima įžvelgti panašumų su pirmuoju „Terminator“ filmu, kuris buvo sukurtas dešimtmečiu vėliau.


Dirbtinis intelektas ekrane gali ne tik pulti žmones, bet ir juos apgaudinėti. 2014 metais išleistame filme „Ex Machina“ siekiama parodyti, kad net jei kažkas elgiasi kaip žmogus, tai dar nereiškia, kad tai ir yra žmogus. Šio filmo centre androidė Ava, jos kūrėjas Nathan‘as ir jo asistentas Caleb‘as. Ir nors iš pradžių atrodo, kad Ava yra pasyviausia iš šių trijų personažų, vėliau ji įrodo, kad viskas išties ne taip, kuomet ji perima situacijos valdymą ir net nesudvejodama pasipriešina Nathan‘ui, manydama, kad tai būtina.


Galiausiai vienas pavojingiausių dirbtinio intelekto savivalės pavyzdžių egzistuoja „Marvel“ visatoje. Robotas Ultron‘as buvo sukurtas Tony Stark‘o (originaliuose komiksuose – Hank‘o Pym‘o) tam, kad saugotų žemę nuo pavojų. Išanalizavęs mūsų planetos padėtį jis nusprendžia, kad vienintelis būdas ją išgelbėti – sunaikinti visą žmoniją. Ir nors „Avengers: Age of Ultron“ filme jo paties išsikelta užduotis nebuvo sėkminga, „What If?..“ serialas parodė Ultron‘o variantą, kuriam tai pavyko ne tik jo gimtajame pasaulyje, bet keliuose alternatyviuose pasauliuose multivisatoje.


2017 metais su žaidimu „Horizon Zero Dawn“ prasidėjusi serija žaidėjams parodė kaip toli gali nueiti nevaldomas dirbtinis intelektas. Nors žaidimuose ir neatskleidžiama kokie įvykiai privertė žmones apleisti sukurtą civilizaciją ir grįžti prie genčių gyvenimo būdo, ištuštėjusiame pasaulyje, jokios gyvybės netrukdomi, pradėjo siautėti mechaniniai „gyvūnai“.



Tačiau grįžkime prie žmogiškesnių problemų ir tiesioginių žmonių ir androidų santykio. Būtent tai tapo centrine „Detroit: Become Human“ siužeto dalimi. Žaidime vaizduojamas dirbtinis intelektas yra sąmoningas ir save suvokiantis, tačiau žmonių naudojamas vergiškiems darbams, taip pat kenčia įvarius žiaurumus ir niekinimą. Kaip ir mūsų istorijoje įvairios panašiomis sąlygomis gyvenusios žmonių grupės, taip ir dirbtinis intelektas čia sukyla. Nors čia dirbtinis intelektas ir nesiekia perimti pasaulio kontrolės, vis viena keliama idėja, jog žmogui sukūrus sąmoningą intelektą anksčiau ar vėliau jis gali atsisukti prieš patį žmogų, jei su juo bus netinkamai elgiamasi.


Tikrasis pasaulio perėmimas


Nors dirbtinio intelekto apokalipsė mūsų visuomenėje ir negresia, vis tik DI ją perima kitais būdais. Ir tai yra vykdoma dėka generatyvinio dirbtinio intelekto, kuris šiuo metu plačiausiai naudojamas kūryboje. Tiek plačiai, kad net siekiama jį apriboti jau dabar.


Gegužės 2 dieną prasidėjusiame Amerikos Rašytojų Gildijos streike vienas iš reikalavimų yra apriboti dirbtinio intelekto naudojimą scenarijų kūrimo procese. Reikalaujama, kad DI būtų naudojamas tik scenarijui reikalingų duomenų rinkimui arba redagavimui, tačiau ne rašytojų pakeitimui.


Liepos 14 dieną prasidėjusiame Aktorių Gildijos streike taip pat yra punktas dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Aktoriai siekia kino kompanijų garantijos, kad DI nebus naudojamas jų išvaizdos kopijavimui ir vėlesniam atkūrimui už tai nemokant pinigų. Abiem atvejais kūrėjai ir menininkai siekia apriboti studijų galimybes pelnytis naudojant dirbtinį intelektą mokant mažiau (arba nemokant visiškai) kūrėjams bei išsaugoti savo darbo vietas.



Būtent todėl tarp kūrėjų nemažai ažiotažo sukėlė „Marvel“ sprendimas abiejų streikų fone (tiksliau, vykstant vienam ir netrukus prasidėsiant kitam). Birželio pabaigoje startavusiame mini seriale „Secret Invasion“ dirbtinis intelektas buvo pasitelktas sukurti intro animacijai. Stebimasi buvo tiek tuo, kad buvo priimtas toks kūrybinis sprendimas, tiek ir tuo, jog tokį žingsnį žengė būtent „Marvel“, kuri yra žinoma dėl plataus bendradarbiavimo su animacijų kūrėjais visuose žemynuose. Tiesa, animaciją šiam serialui sukūrusi studija „Method Design“ spaudoje tikino, kad DI tebuvo įrankis menininkams ir nei vienas žmogus nebuvo pakeistas generatyvinio dirbtinio intelekto.


Tuo tarpu režisierius Tim‘as Burton‘as pastaruoju metu duotame interviu portalui „The Independent“ teigė matęs dirbtinio intelekto kurtus vizualus, kuriuose „Disney“ pasaulių veikėjai pavaizduojami atkartojant jo meninį stilių. Ir nors jis pripažino, kad kai kurie darbai buvo „labai geri“, iš esmės nesimėgavo matydamas savo paties stiliaus imitaciją. „Tai išsiurbia kažką iš tavęs. Kažką iš tavo sielos ar proto. Tai labai trikdo, ypač jei tai susiję su tavimi. Lyg robotas pasisavintų tavo žmogiškumą, tavo sielą“ apie tai kalbėjo režisierius.


Vis tik „Secret Invasion“ režisierius Ali Selim‘as kalbėdamas apie dirbtinio intelekto panaudojimą kūryboje teigė: „Mes tyrinėjame tai, kas neišvengiama, tai jaudina ir yra visiškai kitokia patirtis“.


*Kalbant apie „neišvengiamą“ DI panaudojimą, jis taip pat buvo panaudotas ir redaguojant šį tekstą. Dirbtinis intelektas sukūrė pavadinimą ir redagavo bei papildė tris atskiras pastraipas. Paklaustas kuriam tipui, pagal Arend‘o Hintze klasifikavimo modelį, priskirtų save atsakė, jog priklauso pirmajam – reaguojančioms mašinoms.

Σχόλια


bottom of page