„Trys milijardai žmonių gyvybių užgęso 1997-ųjų rugpjūčio 29-ąją. Išgyvenusieji branduolinę ugnį karą pavadino „Teismo diena“. Jie liko gyvi tik tam, kad susidurtų su nauju košmaru – karu prieš mašinas.“ Būtent šiais Sarah Connor (Linda Hamilton) žodžiais prasideda vienas garsiausių visų laikų veiksmo filmų – „Terminatorius 2: Teismo diena“ (1991). James Cameron sukurti mokslinės fantastikos epai apie keliones laiku ir žudymo mašinas iš ateities daugiausiai susikoncentruoja į įvykius dabartyje, tik pavienėse scenose vaizduodami smalsumą žadinančią, postapokaliptinę „Terminatoriaus“ ateitį ir joje vykstančią desperatišką žmonijos kovą prieš dirbtinį intelektą Skynet. „Terminatoriaus“ fanai ištisus dešimtmečius siekė sužinoti daugiau apie šią tamsią, bet intriguojančią ateities viziją, tačiau informacijos apie tai visuomet buvo maža. Kas yra žinoma apie pasaulį po Teismo dienos? Kas jį įkvėpė ir kaip jis buvo realizuotas nepasitelkiant kompiuterinės grafikos? Pastarieji klausimai yra puiki proga pažvelgti į ateities karą „Terminatoriuje“ iš arčiau.
Gyvendami 2020-siais mes be abejonės žinome, jog jokios Teismo dienos praėjusio amžiaus pabaigoje nebuvo. Šią aplinkybę galima pateisinti ir pačiu „Terminatoriaus“ filmų siužetu – skirtinguose franšizės tęstinumuose Teismo diena buvo arba nukelta į dar tolimesnę ateitį, arba net visiškai sustabdyta. Kiekvienas naujas „Terminatoriaus“ filmas ar kompiuterinis žaidimas šį apokaliptinį įvykį bei jo pasekmes vaizduoja kiek kitaip, todėl pastarojo straipsnio dėlei daugiausia dėmesio bus skiriama originaliai „Terminatoriaus“ ateities vizijai, pristatytai pirmuosiuose dviejuose James Cameron filmuose. Galų gale, būtent jie yra laikomi kanoniniais ir visos kitos ateities karo interpretacijos vienaip ar kitaip remiasi pradinėmis James Cameron nustatytomis gairėmis.
Abi Jame Cameron pastatytos kino juostos prasideda scena 2029-ųjų Los Andžele. Mes matome tamsius miesto griuvėsius nubarstytus žmonių kaukolėmis ir sudaužytais automobiliais. Ekrane dominuoja šaltos spalvos – daugiausia juoda ir mėlyna. Naktiniame danguje patruliuoja dirtbtiniu intelektu aprūpinti Skynet orlaiviai – Medžiotojai Žudikai (angl. „Hunter Killers“ arba tiesiog „HK“). Šie dvejomis turbinomis skraidantys ginkluoti dronai sudaro tik vieną iš daugelio Skynet fabrikuose sumontuotų žudymo mašinų rūšių. HK nenuilsdami dieną ir naktį ieško Teismo dieną išgyvenusių žmonių ir šaltakraujiškai juos likviduoja tik progai pasitaikius. Tokiomis akimirkomis niūrius Los Andželo griuvėsius trumpai apšviečia ryški, violetinė plazmos iškrova (pastarosios dažnai klaidingai laikomos lazeriais). Intensyviose ateities mūšių scenose žmonių sukilėliai ir Skynet mašinų armija agresyvia plazminių ginklų ugnimi nuolat raižo tamsiai mėlyną Los Andželo griuvėsių peizažą – visa tai „Terminatoriaus“ postapokaliptinės ateities vaizdams suteikia išskirtinai futuristinį įspūdį, pakerėjusį franšizės gerbėjus.
Skynet genezė
Kadangi ateities įvykiai nėra pagrindinė pirmųjų „Terminatoriaus“ filmų tema, informacijos apie pasaulį po Teismo dienos juose nėra pateikta daug, tačiau remiantis pavienėmis ekspozicinio dialogo eilutėmis ir papildomais šaltiniais įmanoma susidaryti bendrą įvykių eigos, lėmusios apibūdintą žmonijos situaciją, vaizdą. Kaip ir nurodo žymusis Arnold Schwarzenegger įkūnytas personažas – perprogramuotas Terminatorius T-800 – žmogus labiausiai atsakingas už Skynet iškilimą ateityje yra informacinių technologijų kompanijos „Cyberdyne Systems“ mokslininkas Myles Bennett Dyson. Kaip specialiųjų projektų direktorius jis vadovavo revoliucingo mikroprocesoriaus išradimui ir gamybai, kuria susidomi Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia. Laikui bėgant „Cyberdyne“ tampa didžiausia karinių kompiuterinių sistemų platintoja JAV ir ilgainiui visi amerikiečių „stealth“ bombonešiai atnaujinami įranga, paverčiančia juos visiškai bepiločiais orlaiviais. Be abejonės, ambicingiausias „Cyberdyne“ projektas yra sistema Skynet, kuriai tikėtasi pavesti visos šalies gynybą, įskaitant ir branduolinių ginklų arsenalą. Šis sprendimas esą priimtas siekiant išvengti žmogiškosios klaidos dislokuojant branduolinį ginklą. Iš dalies, tai galima pateisinti, kadangi tokių klaidų realaus Šaltojo karo metu ne sykį buvo išvengta tik per plauką.
Skynet centrinis kompiuteris įrengiamas realiai egzistuojančiame Šiaurės Amerikos Oro Erdvės Gynybos (NORAD) bunkeryje Šajeno kalne, Kolorado valstijoje. Šis Šaltojo karo laikų karinis kompleksas geba atlaikyti tiesioginę 30 megatonų galios branduolinę ataką. Fikcinėje „Terminatoriaus“ istorijoje Skynet gynybinė sistema pradeda veikti 1997-ųjų rugpjūčio 4-ąją. Žmonių sprendimai visiškai pašalinami iš strateginės gynybos ir dirbtinis intelektas pradeda mokytis geometrine progresija. Jis tampa sąmoningas rugpjūčio 29-ąją 2:14 ryte, Rytų pakrantės laiku. Apimti panikos žmonės bando Skynet atjungti. Priimdamas tai kaip agresijos aktą, D.I. žmoniją palaiko grėsme savo egzistavimui. Pasitelkdamas JAV branduolinį arsenalą, Skynet atakuoja Rusiją tarpkontinentinėmis balistinėmis raketomis žinodamas, kad rusų kontrataka pražudys jo priešus Šiaurės Amerikoje. Trys milijardai žmonių gyvybių užgęsta kelių valandų bėgyje – tuo metu tai sudarė apie 50% žmonijos populiacijos. Kaip ir mini Sarah Connor, išgyvenusieji branduolinį karą 1997-ųjų rugpjūčio 29-ąją pramina Teismo diena.
Karas prieš mašinas
Kol vienoje iš „Terminatorius 2: Teismo diena“ scenų Sarah Connor balsas nepertraukia Arnold Schwarzenegger įkūnyto Terminatoriaus personažo, iš T-800 galima išgirsti, jog po Teismo dienos visoje Žemės planetoje prasidėjo branduolinė žiema. Tai reiškia, jog branduolinių ginklų sukurti sprogimai į atmosferą pakelė didelį dulkių, dūmų ir pelenų kiekį, užstojusį saulę ir lėmusį radikalų temperatūros nuosmukį visame pasaulyje. Tai iš dalies paaiškina ir šaltas spalvas bei tamsų dangų „Terminatoriaus“ scenose vaizduojančiose 2029-ųjų Los Andželą. Tačiau šaltis, radiacija, badas ir infrastruktūros trūkumas sudarė tik dalį iššūkių su kuriais žmonijai teko susidurti ateinančiame laikotarpyje.
Įvykdęs genocidą, Skynet nedelsdamas pradeda konstruoti įvairiausio tipo žudymo mašinas, medžiojančias Teismo dieną išgyvenusius žmones. Dirbtinis intelektas kuria terminatorių fabrikus bei koncentracijos stovyklas, kuriose sugauti žmonių belaisviai studijuojami žiauriais eksperimentais, tvarkingai žudomi arba verčiami dirbti renkant kūnus bei laukiant savo likvidavimo eilės. Vienas iš pagrindinių „Terminatoriaus“ veikėjų, karys iš ateities vardu Kyle Reese (Michael Biehn), užsimena, kad Skynet žmonių vergus ženklino lazeriu išdeginant barkodą ant dešinės rankos. Žudymo mašinos veikė kiaurą parą, žmonijos likimas atrodė apspręstas, tačiau net ir šiomis aplinkybėmis neišnyko viltis, kurią įkūnijo žmonių karinio pasipriešinimo vadas – legendinis John Connor.
Būtent John išmokina griuvėsiuose besislapstančius žmones kovoti partizaniniame kare prieš Skynet robotų armiją. Dešimtmečius besitęsiančio karo eigoje vadovaujami John Connor žmonės lėtai, bet užtikrintai pradeda įgauti persvarą. Kare ypač pasižymi tiesiogiai John Connor paklūstančios specialiosios Tech-Com pajėgos, kurioms priklauso ir minėtasis Kyle Reese. Patirdamas nuostolius Skynet pradeda kurti infiltratorius – žmonių išvaizdos mašinas sugebančias prasibrauti giliai į priešų gretas. Pirmieji T-600 infiltratoriai lengvai atpažįstami dėl guminės odos, tačiau Arnold Schwarzenegger įkūnyti T-800 sugeba puikiai imituoti žmonių išvaizdą, būdami gyvais audiniais apvilkti, šarvuoti endoskeletai. Tai klasikiniai, visiems gerai žinomi Terminatoriai, tačiau net ir jų dislokavimas nesugeba užtikrinti Skynet pergalės. Connor pajėgos sugeba šturmuoti iš pažiūros neįveikiamą Šajeno kalną ir dirbtiniui intelektui lieka tik viena alternatyva – eksperimentinė laiko dislokacijos įranga. Pasinaudodamas laiko mašina, prieš pralaimėdamas, Skynet spėja išsiųsti savo Terminatorius į praeitį, į laikotarpį prieš Teismo dieną, su tikslu sunaikinti John Connor iki jo iškilimo žūtbūtiniame ateities kare tarp žmogaus ir mašinos. Kaip žinia, būtent apie tai ir sukasi pagrindinių James Cameron „Terminatoriaus“ filmų siužetai, o postapokaliptinis ateities pasaulis juose vaizduojamas tik protarpiais – daugiausia ekspozicijos tikslais ar suteikiant siužetui gilesnį kontekstą. Žinoma, galbūt todėl retai vaizduotas „Terminaroriaus“ ateities karas ir yra tarsi uždraustas vaisius serijos gerbėjams, žadinęs smalsumą retsykiais pasitaikiusiomis, intriguojančiomis užuominomis.
Kas įkvėpė 2029-ųjų Los Andželą?
Pats pirmasis „Terminatoriaus“ filmas buvo išleistas 1984-siais, o jo pastatymas kainavo vos 6,4 milijono dolerių. Filmo biudžetas nebuvo didelis, tačiau režisierius James Cameron visuomet garsėjo savo išradingumu, inovacijomis ir sugebėjimu išgauti maksimalius rezultatus naudojantis minimaliais resursais. Juosta tapo atspirties tašku tiek Cameron, tiek Arnold Schwarzenegger karjeroms ir stebino tuometines kino audorijas tikrovišku grimu bei įspūdingais specialiaisiais efektais. „Terminatoriaus“ idėja režisieriui kilo filmuojant liūdnai pagarsėjusį, komerciškai nesėkmingą, 1981-ųjų siaubo filmą „Piranija 2“. Patirdamas didelį stresą, dirbant ties šiuo projektu, Cameron susapnavo skeleto pavidalo robotą, išnyrantį iš liepsnų. Būtent šis sapnas ir tapo pagrindiniu „Terminatoriaus“ įkvėpimu, o postapokaliptinis ateities pasaulis, iš kurio šis kibernetinis žudikas atvyksta, tapo priemone pateisinti jo egzistavimą.
Būtina įvertinti aplinkybę, kad „Terminatorius“ taip pat yra ir savo laikotarpio produktas. 1984-ieji vis dar buvo Šaltojo karo metas, pasižymėjęs paranoja, politine įtampa ir branduolinio karo grėsme. Kartu tai buvo laikotarpis, išvydęs pirmuosius asmeninius kompiuterius bei interneto ištakas. Nuo vaikystės, būdamas mokslinės fantastikos entuziastu, James Cameron įsivaizdavo pasaulį, kuriame šios dvi tendencijos pasiekia savo kraštutinumus – branduolinio karo suniokotą Žemę valdomą šaltakraujiškų mašinų.
Nors George Miller postapokaliptinis veiksmo filmas „Pašėlęs Maksas: Keliaujantis karys“ (1981) galėjo veikti „Terminatoriaus“ ateities karo estetiką, daug didesnę įtaką šioms scenoms turėjo nespalvotas, 1963-siais prasidėjęs amerikiečių mokslinės fantastikos TV serialas „The Outer Limits“. Tai ypač akivaizdu žiūrint 1964-siais rugsėjo 19-ąją išleistą seriją „Soldier“, kuri vaizduoja postapokaliptiniame pasaulyje kovojančius ateities karius, spindulinius ginklus bei keliones laiku. Pagrindinį serijos veikėją tikrai nesunku įsivaizduoti kaip Kyle Reese prototipą. Tiesa sakant, išvydęs „Terminatorių“ mokslinės fantastikos autorius Harlan Ellison, pagal kurio apsakymą ir buvo pastatyta minėtoji „The Outer Limits“ serija, apkaltino James Cameron plagiacija. Režisierius niekada nepripažino šių kaltinimų, tačiau jis vis tiek buvo juridiškai obliguotas įtraukti Harlan Ellison vardą į „Terminatoriaus“ kreditus. Ar šie kaltinimai turėjo realų pagrindą yra kitas klausimas, bet vienaip ar kitaip paralelių tarp minėtos „The Outer Limits“ serijos ir „Terminatoriaus“ ateities karo scenų sunku nepastebėti.
„Terminatoriaus“ ateities karo filmavimas
Daugeliu požiūrių ateities karo scenų filmavimas „Terminatoriuje“ buvo panašus į mūšių scenų pastatymą originaliojoje „Žvaigdžių karų“ trilogijoje. Galų gale, juk būtent šie filmai ir įkvėpė James Cameron tapti režisieriumi. Net ir antrojoje „Terminatoriaus“ dalyje, turėjusioje daug didesnį biudžetą ir taikiusią techniškai pažangesnius specialiuosius efektus, karo scena filmo prologe buvo įgyvendinta be trimatės kompiuterinės grafikos. Tokios rūšies specialieji efektai jau egzistavo, pvz., tai liudija 1982-ųjų Steven Lisberger filmas „Tronas“, tačiau jie buvo brangūs ir sąlyginai primityvūs. „Terminatorius 2: Teismo diena“ taikė kompiuterinę grafiką saikiai, daugiausiai vaizduojant skysto metalo Terminatorių T-1000, įkūnytą aktoriaus Robert Patrick. Net ir šiais atvejais kompiuterinė grafika buvo derinama su grimu ir praktiniais specialiais efektais.
Pastarosios rūšies specialieji efektai įtraukia miniatiūrinius modelius, sustabdytų kadrų animaciją, animatroniką, pirotechniką, galinę projekciją ir dirbtinę perspektyvą. Identiškos technikos buvo taikomos filmuojant Hoto mūšį filme „Žvaigždžių karai Ep. V: Imperija smogia atgal“. Remiantis šiais metodais pirmojoje „Terminatoriaus“ dalyje ateities scenos buvo sukurtos specialiųjų efektų kompanijos Fantasy II. 2029-ųjų Los Andželą sukūrusiai komandai vadovavo dirbtinės perspektyvos specialistas Gene Warren Jr. Beveik viskas regėta 1984-ųjų „Terminatoriaus“ ateities scenose buvo pasiekta pasitelkiant sugriuvusių pastatų maketus, kartu su HK tanko ir orlaivio miniatiūromis. Gene Warren Jr. pabrėžia, jog siekiant sukurti filme matytą masto ir perspektyvos įspūdį komanda naudojo stiprų apšvietimą ir smilkalus. Dėl šių priemonių filmavimo patalpose buvo itin karšta ir nepatogu dirbti. Laikas taip pat nebuvo specialistų pusėje – HK tankas buvo filmuojamas jo net pilnai nesurinkus! Pradžioje buvo užbaigti kadrai vaizduojantys tanko vikšrus, vėliau nufilmuoti ginklai ir tik galiausiai visas modelis stambiu planu, kartu įtraukiant ir nuotoliniu ryšiu valdomą galvą.
Modelių kūrėjas Pete Gerard taip pat atkreipia dėmesį į įdomų James Cameron reikalavimą filmuojant antrąją „Terminatoriaus“ dalį – visi HK modeliai turėjo būti chromuoti. Pasak Cameron, HK korpusas turi pasižymėti optinėmis savybėmis, atspindinčiomis ateities kare naudojamų lazerių atakas. Iš pažiūros tai prieštarauja Terminatoriaus žodžiams pirmajame filme, kuomet ginklų parduotuvėje T-800 teiraujasi savo epochai būdingo 40 vatų galios plazminio šautuvo. Ateities ginklų veikimo principas „Terminatoriaus“ filmuose nėra paaiškintas, tačiau šį prieštaravimą įmanoma išspręsti spekuliuojant, jog ateities ginklai naudoja nematomus lazerius kaip jonizuotus kanalus, nukreipiančius plazmos srautus į pasirinktus taikinius. Pavyzdžiui, tokiu principu plazminiai ginklai veikia 2011-ųjų kompiuteriniame žaidime „Deus Ex: Human Revolution“. Kalbant apie pačius spindulinių ginklų efektus – pirmajame filme pasitelkta permatomų plokščių animacija, nutapant plazmines iškrovas ant kadro, visai kaip „Žvaigždžių karuose“. Tuo tarpu „Terminatorius 2: Teismo diena“ rėmėsi skaitmenine tapyba – ta pati priemonė naudota taisant pavienes trimatės kompiuterinės grafikos klaidas scenose su T-1000.
Ateities scenų aktoriai
Pirmajame „Terminatoriaus“ filme postapokaliptinis 2029-ųjų Los Andželas daugiausiai pristatomas iš Kyle Reese perspektyvos, vaizduojant ateities kario sapnus ir prisiminimus. Dėl šios priežasties scenose daugiausiai dalyvauja gan retai aptariamas, tačiau labai talentingas aktorius Michael Biehn, dirbęs ir prie kitų James Cameron projektų tokių kaip „Svetimi“ (1986) ir „Gelmė“ (1989). Biehn taip pat buvo 2013-ųjų Ubisoft žaidimo „Far Cry 3: Blood Dragon“ pagrindinio veikėjo Rex Power Colt įgarsintojas – pastarasis žaidimas sėmėsi įkvėpimo iš ateities karo segmentų „Terminatoriuje“, tad toks kūrėjų pasirinkimas nestebina. Ateinančiu metu aktorius turėtų pasirodyti ir būsimose „Žvaigždžių karų“ tematikos serialo „Mandalorian“ serijose.
Apart Michael Biehn, ateities karo scenose regėti žmonės daugiausiai buvo įkūnyti kaskadininkų. Tarp jų verta išskirti moterį vardu Jean Malahni. „Terminatoriaus“ fanai ją atsimins kaip kovotoją iš Kyle Reese sapno, kuriame jiedu bando sunaikinti HK tanką. Ši kaskadininkė taip pat dirbo kaip Linda Hamilton (aktorės vaidinusios Sarah Connor) dublerė „Terminatoriaus“ scenose, vykstančiose 1984-siais. Tai visai įdomi smulkmena, turint omenyje, jog Sarah Connor ir Kyle Reese sieja romantinis ryšys. Tam tikra prasme, tai galima regėti tarsi Sarah Connor dvasinį buvimą šalia Kyle postapokaliptinėje ateityje, dar iki jo kelionės laiku į praeitį.
Kita įdomi smulkmena liečia vieną iš kraupių ateities scenų, kurioje Kyle Reese susiduria su į žmonių slėptuvę įsibrovusiu T-800 Terminatoriumi. Šis šaltakraujiškas, plazminiu kulkosvaidžiu ginkluotas infiltratorius su raudonai šviečiančiomis akimis, kaip ir Arnold Schwarzenegger, pasižymi atletiška išvaizda, tačiau jį vaidino visai kitas žmogus. Tai buvo kultūristas vardu Franco Columbu – geras „Terminatoriaus“ žvaigždės Arnold Schwarzenegger draugas.
Per visą franšizės gyvavimo istoriją žmonijos pasipriešinimo lyderis John Connor buvo įkūnytas daugybės skirtingų aktorių, bet James Cameron režisuotuose „Terminatoriaus“ filmuose ateities John Connor buvo pavaizduotas tik vieną kartą – „Terminatorius 2: Teismo diena“ prologe. Tai vos trisdešimties sekundžių trukmės scena, tačiau ji išliko įkvepianti ir ryški serijos gerbėjų atmintyje. Chaotiškame ateities kare mes regime John Connor išeinantį iš bunkerio. Jam ryžtingai žingsniuojant koridoriumi kiekvienas karys atiduoda pagarbą. Kuomet Connor išvysta sprogimų ir plazminių ginklų ugnies apšviestą postapokaliptinį mūšio lauką, jo kūno kalba neišduoda jokios baimės ar dvejonių, tarsi jis matytų šį pragarišką vaizdą jau tūkstantinį kartą. John Connor nuleidus žiūronus, mes išvystame nuožmų, bet ir tuo pačiu brandų žmogaus veidą. Už kadro įvykęs sprogimas apšviečia du randus ant kairiojo skruosto, liudijančius apie kovotojo patirtį.
Beveik visa „Terminatoriaus“ filmų, komiksų, romanų ir kompiuterinių žaidimų serija sukasi apie John Connor bei dirbtinio intelekto Skynet pastangas jį eliminuoti pasitelkiant keliones laiku. Vaizduodamas legendinį žmonijos lyderį, James Cameron siekė labai specifiškos išvaizdos, greičiau tam tikro jausmo. Būtent tai režisierius rado pas Michael Edwards. Šis asmuo ir įkūnijo John Connor „Terminatoriaus 2“ prologe. Nors per savo karjerą Michael Edwards atliko įvairius epizodinius vaidmenis skirtinguose amerikiečių serialuose, jis labiau žinomas kaip modelis, o ne aktorius.
Mes dar kart išvystame Michael Edwards kaip John Connor ištrintoje, alternatyvioje filmo „Terminatorius 2: Teismo diena“ pabaigoje. Ši scena vyksta lygiai toje pačioje žaidimų aikštelėje, kurioje prasideda ateities mūšis filmo įžangoje, tačiau šį kartą mes regime taikų pasaulį, o sceną įgarsinantis Sarah Connor balsas pasakoja apie tai, kaip Teismo diena buvo sustabdyta. Šiais alternatyviais 2029-siais John Connor yra politikas Jungtinių Valstijų Senate. Pirminė James Cameron idėja buvo pavaizduoti tą patį personažą skirtinguose kontekstuose, siekiant įvertinti kontrastą tarp milžiniška atsakomybe apkrauto karo vado ir šiltai besišypsančio John Connor, saulėtame parke supančio savo dukrą. Cameron teigimu, scena esą buvo pašalinta dėl su likusiu filmu nederančio tono. Taip pat yra spėjimų, kad ši vieta buvo išimta vien komercinėmis paskatomis, kadangi tokia pabaiga užkerta kelią tęsiniams. Bet kokiu atveju, ne vienam „Terminatoriaus“ fanui būtent ši scena žymi tikrąją franšizės pabaigą.
Kova prieš mašinas šiandien
Praeityje mokslinės fantastikos autoriai įsivaizdavo hipotetinį ateities karą prieš mašinas kaip fizinį konfliktą. Tai regime „Terminatoriuje“, „Matricoje“ arba filme „Aš, Robotas“. Postapokaliptinė ateities vizija pristatyta pirmuosiuose „Terminatoriaus“ filmuose neišsipildė, tačiau tai anaiptol nereiškia, jog mašinos šiandien nekelia žmonijai grėsmės daug subtilesniais būdais. Tiesa sakant, vienas iš James Cameron „Terminatoriaus“ filmų tikslų yra iliustruoti pastarąją tendenciją – kuo mašinos darosi panašesnės į žmones, tuo žmonės darosi panašesni į mašinas. Tai atsispindi kontraste tarp perprogramuoto T-800, kuris išmoksta gerbti žmogaus gyvybę ir Sarah Connor, kuri ryžtasi nužudyti Skynet išradėją Myles Bennett Dyson. Ties šiuo tašku ji pati tampa Terminatore – ji bando nužudyti svarbų asmenį siekdama pakeisti ateities įvykius. Ironiška, tačiau šitaip ji tampa būtent tuo, ką prisiekė sunaikinti. Tad ties šiuo tašku žmonijos karas prieš mašinas persikelia į psichologinį lygmenį ir tampa kova dėl žmogaus sąmonės, kurioje branduolinio karo suniokotas 2029-ųjų Los Andželas išreiškia ne ką kita, kaip technologijoms subordinuotą modernaus žmogaus širdį.