„Metro“ knygų serija nėra žaismingas vakaro skaitinys apie požeminio susisiekimo infrastruktūrą. Tai kupinas išgyvenimų ir pasaulėvokos analizės almanachas skirtas savęs pažinti nebijančiam skaitytojui.
Greičiausiai, kad „Protanogistas“ skaitytojai „Metro“ užrašą yra regėję anksčiau ir nebūtinai žymint viešąjį transportą kitoje šalyje. Šią garsią rusų autoriaus Dmitry Glukhovsky knygų seriją papildė ir kompiuterinių žaidimų saga, todėl visai tikėtina, jog didelio pasisekimo sulaukusi žaidimų serija buvo pirmoji jūsų pažintis su „Metro“ pasauliu.
Esu linkęs sutikti su plačiai eskaluojama mintimi, kad nei viena knygos ekranizacija ar žaidimas negali perteikti to, ką autorius jautė rašydamas romaną, o Jūsų vaizduotės mechanizmų sukurtas knygos pasaulis nebūtinai turi sutapti su kino režisieriaus ar žaidimų kūrimo studijos sukurtu rezultatu. „Metro“ gyvenimo būdą, nūdieną bei aktualijas kiekvienas gali išjausti skirtingai. Rašydamas šią seriją Dmitry Glukhovsky pasistengė ir skyrė labai daug dėmesio pasaulio detalėms, personažams, jų veido bruožams ir charakteriui, palikdamas ypač mažai vietos skaitytojo interpretacijoms. Tačiau vietos interpretacijoms paliekama kitur…
Pirmoji serijos knyga pasakoja apie 20-metį Artiomą, kuris jau daugiau nei 17-a metų gyvena „naujajame pasaulyje“. Maskvos metro tinklas išties garsėja kaip vienas didžiausių infrastruktūros šedevrų visame pasaulyje, tačiau ar šis tunelių labirintas turi pakankamai vietos 70 000 gyventojų, kad galėtume šį inžinerinį stebuklą vadinti „naujuoju pasauliu“? Branduolinė ataka pavertė Maskvos miestą vaiduokliu, tad lemtingą akimirką metro požemiuose buvę žmonės išliko gyvi ir pradėjo visiškai naują gyvenimą. Visos stotys tapo savotiškais miestais, kuriuose vyrauja nustatyta tvarka, politinės partijos, vyksta „tarpmiestiniai“ prekių mainai.
Kiekviena diena metro tuneliuose yra išlikimo kova už dar vieną egzistencijos dieną. Sunkią gyventojų nūdieną nuolat bando sujaukti nekviesti padarai iš paviršiaus. Po branduolinės atakos Maskvos gatvės ir pastatai knibždėte knibžda mutavusių būtybių, kurios mielu noru iškeltų vakarinę puotą su žmogiena. Visas metro tinklas yra nuolat puolamas atvykėlių iš viršaus, todėl nei vienas gyventojas nei vienai akimirkai negali prarasti budrumo.
Prekių rinka tuneliuose labai skurdi, todėl atsiranda tokių gyventojų, kurie rizikuodami savo gyvybe bando į uždarą metro ekosistemą parnešti daiktų iš paviršiaus. Tokie daiktai yra labai paklausūs, o gero laimikio savininkas gali susikrauti nemažą saują šovinių į apkabą. Taip, perskaitėte teisingai, metro sistemoje pagrindinė valiuta perkant ir parduodant prekes ar paslaugas yra šoviniai, todėl kiekviena būtybių ataka iš viršaus yra labai brangi, o vieno šūvio vertę, tikriausiai, suprantate patys.
Nors iš pastarųjų minčių gali pasirodyti, kad „Metro“ knygoje netrūksta veiksmo, romanas evoliucionuoja labai palengva. Nuo pat romano pradžios daugiau dėmesio skiriama pagrindinio veikėjo Artiomo psichologinei būsenai aprašyti, į antrą planą nustumiant pagrindinę Artiomo užduotį, dėl kurios jis pasiryžo pradėti ne tik metro, tačiau ir savęs pažinimo kelionę. Ši kelionė po metro tunelių sistemą Artiomui davė peno apmąstyti daug egzistencinių klausimų, pažinti savo baimes, išbandyti save tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Knygai įsibėgėjant veiksmo daugėja. Nors meilės istorija ir vystoma romane, tačiau ji nublanksta prieš veiksmo scenų aibę. Knygoje tikrai rasite ir graudžių epizodų, tačiau jie išreikšti per draugystės bei atsidavimo prizmę, kai žuvę kariai gedi savo kritusių kolegų. Galbūt dėl to šiame romane vyriškoji lytis labiau tapatinsis su romanu, tačiau tai nereiškia, kad knyga subalansuota tik vyrams. Romano autorius meistriškai sugebėjo aprašyti Artiomo evoliuciją iš paprasto tunelių berniuko į savimi pasitikintį karį, siekiantį sustabdyti naują artėjančią grėsmę iš šiaurės. Ir tai nėra night-walker’iai.
„Metro“ serija yra išties slegianti, niūri ir šalta, tačiau ją pradėjus skaityti, esame įsitikinę, kad nepaleisite šitos istorijos tol, kol neužversite paskutinio „Metro 2035“ knygos puslapio.
Comments