FALLOUT: 1,2,3,4...76?

„Fallout“ – kompiuterinių žaidimų serija, kurią kiekvienas postapokaliptinio prieskonio ieškantis žaidėjas žino ir myli dar nuo devintojo dešimtmečio pabaigos. Pirmieji du žaidimai pasirodė 1997–1998 metais „Black Isle“ leidimu, tuomet leidybą perėmė ir dar keturis žaidimus šiuo pavadinimu išleido „Bethesda Softworks“. Nepaisant įvairių nuosmukių, Fallout pasakojama istorija iki šių dienų yra geriausia, ką man teko sutikti RPG pasaulyje, – šiame straipsnyje trumpai ja ir pasidalinsiu.

Bendrą „Fallout“ žaidimų atmosferą ir žanrą būtų galima apibūdinti taip: postapokaliptinio bei retrofuturistinio pasaulio, įkvėpto 1950-ųjų Amerikos populiariosios kultūros, išgyvenimo žaidimas. Daugumoje žaidimo serijų netikėtai, tačiau neišvengiamai užklupus atominėms bomboms, jūs esate priversti slėptis specialiai tam sukurtose pogrindinėse slėptuvėse (angl. - vaults), kurias jums parūpino įmonė „VAULT-TEC“. Praėjus kuriam laikui jūs išlendate į paviršių (tikslus laikas ir priežastys kiekvienoje žaidimo dalyje skiriasi) ir taip prasideda jūsų išgyvenimo kelionė po postapokaliptinę dykynę.

Kartais žaidimas prasideda dar prieš karą, kartais – praėjus šimtui ar daugiau metų po nukritusių bombų. Neįmanoma pajusti viso šio žaidimo grožio nepakapsčius jo istorijų giliau…

Fallout 1 & 2

Pirmoje „Fallout“ dalyje veiksmas vyksta postapokaliptinėje 2161 m. pietų Kalifornijoje. Jūs – Slėptuvės Gyventojas („Vault Dweller“), gaunate užduotį surasti pakaitalą lūžusiai vandens mikroschemai, kuri yra būtina tinkamai jūsų Slėptuvės nr. 13 („Vault 13“) veiklai. Antrojoje žaidimo dalyje, pavadintoje „Fallout 2“ – žaidimo kūrėjai rato neišradinėja ir iki šios dienos pavadinime tekeičia skaičius, – veiksmas vyksta praėjus 80-čiai metų po pirmosios dalies įvykių. Čia jūs esate pirmosios dalies protagonisto palikuonis, gyvenate Arroyo kaime, kurį jūsų protėvis ir įkūrė. Jūsų kaimą kankina sausros ir badas, todėl esate išsiunčiamas surasti G.E.C.K. („Garden of Eden Creation Kit“) – specialų prietaisą, skirtą atgaivinti ir/ar sukurti gyvenvietes po atominio karo. Šis daug žadantis prietaisas atrodo kaip nedidelis sidabrinis lagaminėlis, kuris, anot „Vault-Tec“ reklamos, turėjo būti kiekvienoje požeminėje slėptuvėje ir padėti sukurti tinkamą gyvenimą po žeme.

Tiesa, pagrindinės misijos šioje žaidimų serijoje yra tarytum nuoroda į tai, ką galbūt pasieksite po keliasdešimt valandų žaidimo. Didžiausiu žaidimo malonumu tampa ne jų vykdymas, o postapokaliptinio pasaulio tyrinėjimas ir šimtai, šimtai didelių bei mažų šalutinių istorinių linijų. Mano, šio straipsnio autorės, širdyje „Fallout 2“ užima ypatingą vietą: jis tapo pirmuoju žaidimu, nuo kurio pradėjau savo kelionę į kompiuterinių žaidimų pasaulį. Dar būdama visai maža pro petį stebėdavau namiškius, žaidžiančius antrąją „Fallout“ dalį, ir be galo susižavėjau tuo, kas, kaip vėliau paaiškėjo, yra RPG žanro pagrindai: galimybė kurti personažo charakterį ir žaidimo stilius, leidžiantis pačiam žaidėjui nuspręsti savo herojaus veiksmus. O labiau už viską likau sužavėta tuo, kiek daug ir įvairiai žaidime reikėjo bendrauti: vieną vertus, galėjau vienu „netinkamų žodžių“ rinkiniu iššaukti susišaudymą ir prarasti šalutinės misijos liniją ar gerus santykius su svarbiais personažais, kita vertus, jei kurdama savo personažą neapdovanojau jo pakankamu kiekiu intelekto, visi mano dialogo pasirinkimai prilygdavo neandertaliečio sapaliojimams! Jauną žaidėją, dar nepažinusią RPG pasaulio, tokios, rodos, nesuskaičiuojamų scenarijų galimybės tiesiog pribloškė.

Fallout 3

Trečiąją žaidimo dalį perėmė ir savo technologijomis papuošė „Bethesda” žaidimų studijos kūrėjai. Pokyčiai nepaliko abejingų: 2D grafiką pakeitusi į 3D, ėjimais skirstomą muštynių rėžimą į realaus laiko kovą ir tarytum leidusi dar giliau panirti į postapokaliptinio gyvenimo ypatumus, ši dalis buvo įvertinta ištisais maišais apdovanojimų ir aukščiausiais kritikų balais. Kaip bebūtų, iki šių dienų dar galima atrasti užkietėjusių „Fallout“ serijos veteranų, kurie prisimins nostalgiškus 90-uosius ir mielai paburbės dėl žaidimo perėjimo į first-person vaizdavimą.

Trečiojo „Fallout“ istorija tęsiasi praėjus dar trisdešimčiai metų po „Fallout 2“ įvykių ir viso 200 metų po atominių bombų nusileidimo. Šį kartą jūs – Slėptuvės nr. 101 („Vault 101“) gyventojas, priverstas sprukti į žemės paviršių po to, kai jūsų tėvas niekam nieko nesakęs palieka slėptuvę be Prižiūrėtojo („Overseer“) leidimo. Šioje žaidimo serijoje jūsų tikslas atsiranda natūraliai: iškilęs į paviršių puolate ieškoti dingusio tėvo, keliaujate po postapokaliptinį Vašingtono miestą ir smagiai kapojate kiekvieną monstrą, pasitaikiusį jūsų kelyje (jei esate pakankamai aukšto lygio, tinkamų atributų ir tinkamai apsišarvavęs – kitu atveju greičiausiai lavinate sneak sugebėjimą ir stengiatės kiekvieną situaciją spręsti diplomatišku pasikalbėjimu). Kalbant apie monstrus, „Fallout“ serija rato ir čia neišradinėja: dar pirmojoje žaidimo dalyje susipažinę su postapokaliptinėmis būtybėmis, mes ir po šiai dienai kovojame su gigantiškais tarakonais, skorpionais, dešimtimis kitų mutavusių gyvūnų, supermutantais, radiacijos sunaikintais savotiškais „gyvais numirėliais“ ghouls ir kiekvieno žaidėjo siaubu – milžiniškais grobuoniais Deathclaws. Negana to, tarpusavyje kovoja ir karą išgyvenę bei į nusikalstamas grupuotes susibūrę postapokaliptinio pasaulio gyventojai. Nėra jokios abejonės, kad stipriai atsinaujinęs „Fallout 3“ kiekvienam serijos gerbėjui sukėlė beprotiškai daug emocijų. Vien tai, kad pirmą kartą galėjome pirmojo asmens akimis pamatyti Slėptuvę iš vidaus, buvo kažkas neįtikėtino! „Bethesda“ greitai pavergė žaidėjų širdis atviro pasaulio vaizdiniais ir naujomis postapokaliptinių nuotykių galimybėmis.


Fallout 4

Po dusinančios septynerių metų tylos „Bethesda“ nusprendžia papokštauti ir be jokio perspėjimo pareiškia, kad vos už penkių mėnesių išleis naujutėlaitį „Fallout“ žaidimą. Visame pasaulyje šėlo ir klykė užkietėję žaidimo gerbėjai: jų laukė ištisos galybės naujų postapokaliptinio pasaulio istorijų ir nuotykių. Stipriai patobulinusi grafinę žaidimo pusę, žaidimų studija pristatė milžinišką postapokaliptinį pasaulį, naujas personažo bei aplinkos kūrimo galimybes ir beveik neribotą veikėjo laisvę. O taip pat ir galimybę žvilgtelėti į tai, apie ką tyliai svajojo kiekvienas „Fallout“ gerbėjas – gyvenimą prieš Didįjį Karą.

Ketvirtojoje žaidimo dalyje veiksmas vyksta dviejuose laikotarpiuose: praėjus dar dešimčiai metų po trečiosios dalies įvykių ir viso 210 metų po nusileidusių atominių bombų bei pačią Didžiojo Karo dieną, kuomet minėtosios bombos ir nukrito. Galite tik įsivaizduoti, ką tai reiškia, kai po beveik dvidešimties nostalgijos kupinų metų žaidimas galiausiai leidžia jums pamatyti pasaulį, kurio buvote priversti ilgėtis savo vienišų kelionių metu. Kūnas dreba žengiant žingsnius savo priešapokaliptinių namų koridoriumi, kol galiausiai išgirstate TV pranešėjo balsą, su pasibaisėjimu pranešantį apie prasidėjusią atominę ataką. Lyg tyčia vos prieš kelias minutes pasirašęs „Vault-Tec“ dokumentus dėl savo vietos Slėptuvėje, jūs kartu su savo antrąja puse ir kūdikiu nuskuodžiate į Slėptuvę nr. 111, už nugarų palikdami dešimtis kaimynų, kurie tokios prabangos negavo. Nesijaudinkite, vėliau dalį jų lavonų rasite ten, kur ir palikote, o kita dalis radiacijos paveiktų zombių pavidalu klajos kažkur pamiestyje.

Pirmą kartą pamatome, kaip sprogsta bombos virš mūsų galvų. Pirmą kartą patys išgyvename naujų gyventojų priėmimo į slėptuves procedūrą. Pirmą kartą per visą „Fallout“ žaidimų istoriją savo kailiu patiriame tai, ką šis žaidimas nuo mūsų ilgai slėpė: kiekviena „Vault-Tec“ slėptuvė iš tiesų yra socialinis eksperimentas. Taip, mes, žaidėjai, tai greičiausiai žinojome jau ir anksčiau – ankstesnėse žaidimo versijose tikrai būta galimybių atrasti ir tokias postapokaliptinio pasaulio paslaptis. Tačiau ketvirtojoje „Fallout“ dalyje mes kaip niekada iš arti susipažįstame su eksperimento procesu ir patys tampame jo bandomaisiais triušiais.

Negadinsiu žaidimo džiaugsmo ir eksperimento bei kitų žaidimo detalių jums neatsikleisiu. Net jei ir norėčiau, tai būtų sudėtinga: žaidimas turi net keletą pabaigų, o ir jas išpildžius jūsų nuotykiai tęsiasi toliau. „Fallout 4“ įvedė gyvenviečių statymo naujovę, todėl net ir po pagrindinės istorinės linijos baigties galėsite metų metus leisti siekdami atstatyti pasaulį į jo buvusį grožį. Taip pat kartais yra leidžiami nauji šio žaidimo papildymai, o net ir be jų niekada negalite būti tikri, kad atradote kiekvieną šalutinę šios žaidimo dalies misiją ar istorinę liniją.

Nepagrindinės serijos leidimai

Nepagrindinės serijos „Fallout“ žaidimai, liaudyje žinomi kaip spin-off leidimai, taip pat paliko didelį įspaudą žaidimo gerbėjų širdyse. Jų, neskaitant visokių pinball versijų, būta penki: „Fallout: New Vegas“, „Fallout Shelter“, „Fallout: Tactics“, Fallout: Brotherhood of Steel” ir paskutinis „Fallout“ serijos leidinys – „Fallout 76”. Neabejotinai labiausiai pavykusiu ir pralenkusiu net originalų žaidimą yra laikomas „Fallout: New Vegas“. Šios dalies istorija tęsiasi praėjus keturiems metams po trečiosios dalies įvykių, ir sukasi aplink New Vegas, t.y. buvusį Las Vegas miestą. Pagrindinis veikėjas – jūs – šįkart yra kurjeris, dirbantis Mojave Express. Paskutinės siuntos pristatymo metu jums peršauna galvą ir atima siuntinį, kuriame buvo platininė mikroschema. Tik per atsitiktinumą likęs gyvas jūs pasileidžiate į užpuoliko paiešką tam, kad susigrąžintumėte savo siuntinį ir pristatymėte jį teisingam gavėjui. Skamba kaip profesionalus siuntų servisas! Kaip ten bebūtų, ši istorija – tik kalno viršūnėlė ir netrukus jūsų nuotykių meniu prasiplėčia taip stipriai, kad prie žaidimo galite nenuobodžiaudami praleisti ištisus mėnesius. Nuotykių pasirinkimas tapo kaip niekad platus ir dėl to, kad žaidime atsirado net keli scenarijai, kurių pasirinkimas galiausiai nulemdavo vis kitokią istorijos pabaigą. Šią savybę vėliau perėmė ir pagrindinės serijos žaidimas „Fallout 4“.

Fallout Tactics: Brotherhood of Steel. Tai 2001 m. pasirodžiusi „Fallout“ serijos atšaka, daug stipriau orientuota į žaidimo taktikas bei strategijas, nei į istorijos pasakojimo ar bendravimo elementą. Pagrindinis veiksmas čia sukasi apie Brotherhood of Steel, kurios kariu jūs, kaip žaidimo veikėjas, ir tampate bei žaidimo eigoje keliate savo karinį rangą. Atvirai sakant, žaidimas sausokas ir neturi nė pusės tiek žavesio, kiek pirmieji du „Fallout“ serijos žaidimai.

Fallout: Brotherhood of Steel. Itin panašiu pavadinimu pasipuošęs 2004 m. spin-off leidimas tapo pirmuoju „Fallout“ serijos žaidimu, pritaikytu žaidimų konsolėms. Tai, deja, buvo vienintelė gera naujiena, nes pats žaidimas nė iš tolo nebuvo panašus į tai, ką mėgstame „Fallout“ serijoje. Čia nebuvo atviro pasaulio, žaidėjas galėjo egzistuoti tik vienoje nedidelėje zonoje, o ją palikęs nebegalėdavo grįžti atgal. Egzistavo tik viena istorija ir jokio, jokio pasaulio tyrinėjimo džiaugsmo! Žaidimo grafika, valdymas ir istorijos vingiai primena taip pat 2004 m. pasirodžiusį „Shrek 2“ žaidimą, o tai tikrai nėra geras palyginimas.

Fallout Shelter. Tai – pirmasis „Fallout“ žaidimas, skirtas specialiai mobiliesiems įrenginiams. Šiame žaidime jums suteikiama galimybė išpildyti seną „Fallout“ žaidėjo svajonę – tapti Slėptuvės Prižiūrėtoju („Vault Overseer“)! Iš tiesų tai visiškai paprastas statybų ir resursų rinkimo žaidimas, kuriame bėgant metams atsirado visokių papildomų pramogėlių: nedidelės misijos, leidžiančios palikti savo Slėptuvę, šarvų bei ginklų gamyba ir taip toliau. Jei kada svajojote auginti skruzdėles akvariume ir niekada neturėjote progos, „Fallout Shelter“ yra žaidimas kaip tik jums! Tik nepamirškite užsirašinėti, kuriems tėvams gimė konkretus Slėptuvės Gyventojas (taip, taip, juos reikia poruoti, kaip kitaip tikitės išgyventi po žeme?), nes kitaip neišvengsite nejaukių akimirkų miegamuosiuose, kai netyčiomis į juos suvesite porelę giminaičių…

Fallout 76. Ilgus metus kūrusi puikius „Fallout“ serijos žaidimus, žaidimų studija „Bethesda“ nusprendė, kad štai, reikia imti ir inovuoti jau tobulą žaidimą, sukuriant jo tinkle žaidžiamą (online) versiją. Prakeiktą online versiją žaidimui, kurio visa esybė (negaliu to labiau pabrėžti!) yra vieno žaidėjo patirties malonumai. Žaidimo kūrėjai grindžia, neva tai labai logiškas sprendimas: štai, iškišote nosį iš Slėptuvės nr. 76, o su jumis ją iškišo ir krūva kitų Slėptuvės Gyventojų. Kas gi gali būti tikroviškiau, nei realūs žmonės, kuriuos sutinkate postapokaliptiniame pasaulyje, praėjus vos 25 metams po bombų sprogimo? Argi ne šaunu bus savo mėgstamiausią žaidimą žaisti tinkle su draugais? Ne, Todd Howard, ne.

Žaidimas pasirodė 2018 m. rudenį ir nuo to laiko „Bethesda“ neturėjo nė dienos ramybės. „Fallout 76“ tapo pačia nuobodžiausia, techniškai be galo brokuota kūrėjų klaida, o jo išleidimas ir reklaminė kampanija nulėmė didžiausią „Bethesda“ nuosmuokį įmonės istorijoje. Žaidimų studija ne tik neišpildė nė vieno pažado, bet daugeliu atveju ir absurdiškai apsimelavo. Šešiasdešimt eurų kainavęs žaidimas buvo prikimštas mokamų paslaugų, šimtus kainavę kolekciniai žaidimo atributai į pirkėjų namus atkeliavo tragiškos kokybės arba visiškai ne tokie, kokie buvo išreklamuoti. Negana to, žaidėjai liko pasibaisėję ne tik nesibaigiančiomis techninėmis „Fallout 76“ klaidomis ar šlykščiu elgesiu su vartotojais, bet ir kūrėjų sprendimu žaidimą išleisti be NPC (non-playable characters) veikėjų. Ilgai tylėję „Bethesda“ atstovai galiausiai ėmėsi reaguoti į tragiškus žaidėjų atsiliepimus, tačiau ilgą laiką – nesėkmingai. Tik šių metų pavasarį galiausiai buvo išleistas papildymas „Wastelanders“, į žaidimą įvedęs NPC veikėjus. Nemeluosiu, tai išties pavertė žaidimą šiek tiek panašesniu į įprastą „Fallout“ serijos žaidimą, tačiau sunku pasakyti, kiek ilgai šis atnaujinimas išlaikys pozityvias nuotaikas. Ypač kai ne taip jau ir seniai „Bethesda“ paleido ir dar vieną mokamą paslaugą – „Fallout 1st“ žaidimo prenumeratos sistemą, kurioje vos už kuklius 119,99 eurų per metus galite gauti viską, ką šešiasdešimt eurų mokantis žaidimo pirkėjas turėtų šiaip ar taip gauti nuo pirmosios žaidimo dienos.

Nenoromis tenka pripažinti, kad pastaruosius porą metų „Fallout“ vardas nežiba visu gražumu. Belieka tikėtis, kad ilgamečiams žaidimo gerbėjams tokia juodoji „Fallout 76“ dėmė neužtemdys ilgametės meilės žaidimui, o po keleto metų „Bethesda“ mus apdovanos įprastu ir gerokai patobulėjusiu „Fallout 5“ leidimu. Na, o kol tai neįvyko, kokybiškų ir į „Fallout“ seriją panašių RPG žaidimų ištroškę žaidėjai gali pasimėgauti „Obsidian Entertainment“ dar praėjusį rudenį išleistu žaidimu „The Outer Worlds“. Autorė rekomenduoja!