Nesuklysiu sakydamas, kad „Netflix“ po truputį tampa tikra laisvalaikio praleidimo Meka tiems, kurie nespjauna į galimybę keletą laisvų valandų praleisti prie TV, kompiuterio ar galų gale telefono ekrano. Be kultinių ir plačiai apkalbamų ekskliuzyvinių „Netflix“ serialų, platformos archyve galima rasti ir kiek mažiau apdainuotą, tačiau akį traukiantį naują Matt Groening darbą – „Disenchantment“. „Netflix“ iškart patikėjo Matt ir jo komandos gebėjimais ir dar prieš naujojo serialo startą pasirašė kelerių metų sutartį bei tapo vienintele oficialia platforma galinčia transliuoti naująjį Matt Groening kūrinį. Jei vis dar sukate galvą kur šią pavardę matėte ankščiau, skubu į pagalbą - Matt Groening yra „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas. Kurdamas naują savo projektą jis neišsižadėjo savo stiliaus, tad nieko nuostabaus, kad „Disenchantment“ yra dar vienas suaugusiems skirtas reginys animaciniame pasaulyje.
„Simpsonuose“ yra vaizduojamas šiuolaikinis pasaulis, aprėpiant dabartines technologines ar politines aktualijas bei bandant šiek tiek paprognozuoti netolimą ateitį. „Futuramoje“ kūrėjai savo vaizduotei leido atsiskleisti labiau ir nukelė mus į tolimą ateitį. Taigi, pasirodžius pirmosioms kalboms apie „Disenchantment“ nekilo daug klausimų, kodėl režisierius pasirinko vieną iš praeities epochų – viduramžius. Pats Matt teigė, jog galvoje jau ilgą laiką sukosi mintis apie tam tikrus personažus, kurie netelpa į „Simpsonų“ ar „Futuramos“ rėmus, todėl plėtoti naują istoriją viduramžių epochoje yra lyg svajonės išsipildymas.
Tačiau kūrėjo svajonė nelygu fanų lūkesčiams. Pirmasis „Disenchantment“ sezonas žiūrovams iškėlė daugiau klausimų nei jiems pavyko rasti atsakymų ir buvo priimtas nevienareikšmiškai. Skirtingai nei kituose autoriaus darbuose, „Disenchantment“ veiksmas yra tęstinis, tad viena praleista serija gali sumaišyti visas siužeto linijos kortas. Vis tik žiemą pasirodžiusios naujo serialo sezono serijos padėjo užglaistyti po pirmojo sezono ryškiai matomas siužeto skyles ir nuraminti išdrįsusius suabejoti Matt Groening talentu.
„Disenchantment“ seriale vaizduojami trys pagrindiniai veikėjai, kurių kiekvienam būtų galima surasti „Simpsonų“ ar „Futuramos“ veikėjų atitikmenis. Arba bent jau man nevalingai norisi taip daryti. Elfai, drakonai ar kitos keistos būtybės, jau tapo nusistovėjusia norma kai kalba pakrypsta apie senuosius amžius ir jų mitologiją. „Disenchantment“ taip pat neatmetė visų šių paikų istorijų bei mitų. Vienas iš pagrindinių trijų veikėjų yra elfas, vardu Elfo, – sąžiningas, nuoširdus, tačiau vienintelis pareiškęs norą atsiskirti nuo kitų elfų ir gyvenimą tęsti tarp visų kitų gyvų organizmų. Kitas, kuris galėtų būti visų istorinių ir fantastinių epochų pagrindiniu veidu - asmeninis demonas vardu Luci (Lucifer trumpinys), skatinantis daryti ne pačius geriausius dalykus. Trijulės žvaigždė - normas laužanti princesė vardu Bean, kuriai sostas, turtai, suknios ir kiti karališki reikalai nepatinka. Vienintelė miela veikla princesei - karališkos puotos. Nors jų ir nėra tiek daug kiek norisi, tačiau turint karališko kraujo puotą galima surengti bet kada ir bet kur. O kur išgertuvės, ten ir nuotykiai…
Galima drąsiai teigti, jog linksmybės „Disenchantment“ seriale yra pagrindinis naujų istorijos vingių variklis. Istorijos veikėjų vėjavaikiškumas žavi ir linksmina, tačiau greta to padeda atskleisti ir tam tikras serialo vystomas temas, kuriose žiūrovas gali įžvelgti skirtingą prasmę. Žodis „princesė“ ir šiandieniniame kontekste turi savitą reikšmę. Juk kiekvienos sutiktos moters nevadiname princese, o jeigu ji užsitarnauja tokį epitetą – matyt buvo dėl ko. Šiandieninėje kultūroje toks išsireiškimas gali būti įžeidus, juk taip istoriškai susiklostė, kad princesės būna išpuikusios. Tačiau šis žodis originaliai reiškia ne žmogaus būdo ar elgesio apibūdinimą, o statusą visuomenėje. Šis statusas suteikė „ant auksinės lėkštutės“ privilegiją, nepriklausomai ar tu jos nusipelnei ar ne. Atrodo, kad šis statusas visais laikais suteikdavo neribotą laisvę, tačiau kūrėjai seriale nori parodyti ir tamsiąją privilegijų pusę. Princesėms suteikiama neribota materiali laisvė, tačiau žmogiška laisvė yra smarkiai apribota. Kūrėjai nori parodyti, kad Bean nėra tipinė princesė ir jai yra svarbiau asmeniniai troškimai ir savęs realizacija nei užburtas dinastijų karaliavimas. Serialo kūrėjai puikiai atvaizduoja sunkias princesės akimirkas, kaip sunku „eiti prieš srovę“ ir meistriškai parodo, kad gyvenime svarbūs aplinkiniai žmonės ar draugai. Pagalvokite apie save, ar tik pats (-i) nesate priskirti šiam statusui – ar jūsų pasirinkimo laisvės neriboja darbai, pareigos, įsipareigojimai?
Negana to, kiekvienas gyvenime turime tokį kompanjoną kaip Luci. Kai dvejojame dėl savo pasirinkimų kartais atrodo, kad kažkas šnabdžda į ausį paskatinimo burtažodžius, kurie sujaukia protą ir duodame palaiminimą blogam sprendimui. „Disenchantment“ istorijoje puikiai įkomponuoti blogi sprendimai su iš anksto žinomomis pasekmėmis. Tačiau seriale rodoma, jog su vidiniais demonais galima susitvarkyti, o galbūt netgi tapti draugais.
Ir nors rašau apie „Disenchantment“, šio serialo negaliu pavadinti šedevru. Galbūt Matt Groening praeities kūriniai naujajai jo animacijai užkėlė itin aukštą kūrybiškumo kartelę kalbant tiek apie siužeto vingius, tiek apie pačią animacijos vaizdo kokybę. Kituose autoriaus darbuose daugiau dėmesio buvo skirta antram planui, kuris niekada negriežė pirmu smuiku istorijose, tačiau pamalonindavo žiūrovo akį puikiomis detalėmis. Naujausiame jo kūrinyje veiksmas ir veikėjai sutelkti į pirmą planą, o antrame plane švilpauja vėjai. Šiek tiek trūksta scenų išpildymo ir detalių, tačiau šis pojūtis, matyt, atsiranda tik tiems kurie jau keliasdešimtą kartą pusryčiaujant suka tas pačias „Simpsonų“ ar „Futuramos“ serijas. Jei esate ne iš pastarųjų, tai visiškai netrukdys mėgautis trijulės nuotykiais.
„Disenchantment“ - tai šviežias vėjo gūsis tiek puikiai pasaulyje žinomam animacijos kūrėjui Matt Groening, tiek ir jo kūrybos fanams. Tai yra vienas iš tų serialų, kuriam nereikia ilgo prisiruošimo žiūrėjimui. Esu garantuotas, kad standartinės dvidešimties minučių serijos metu ne kartą timptelėsite lūpų kampučius. Kol kas tai ne geriausias Matt darbas, tačiau „Disenchantment“ jau įrodė, kad serialo kokybė auga, o pirmasis sezonas tapo puikia dirva antrajam bei padėjo atsiskleisti žinomo režisieriaus gebėjimams. Įdomu, kaip gi bus su trečiuoju… Trumpai tariant, „Disenchantment“ yra komiška princesės ir jos draugų istorija, į kurią vis dėl to reikia žiūrėti labai rimtai.