Edward Ashton „Mickey7“ - kas daro mus žmonėmis?
- Mangirdas Beniušis
- Mar 18
- 2 min read
Galvojau, kad šitą knygos apžvalgą rašysiu pažiūrėjęs ir knygos adaptaciją didžiajame ekrane, bet perskaitęs „Mickey7“ suabejojau, ar labai jau noriu skubėti į tą filmą. Ne todėl, kad knyga labai prasta. Tiesiog niekuo neypatinga. Tokia, kokią skaičiau jau keletą kartų, tik parašytą kitų autorių. Tokia, kurią greičiausiai užmirščiau iki metų pabaigos ir rašydamas metų santrauką sunkiai atsiminčiau jos siužeto vingius ar veikėjus, jei neparašyčiau šios mini apžvalgos. Galvoje išliks nebent pats Mikis, kuris ir yra šios knygos ašis bei, mano akimis, vienintelė stiprybė.
Knygos siužetas pasakoja apie tolimos šaltos planetos kolonijos gyvenimą, kurioje Mikis atlieka „The Expandable“ rolę. Iš esmės, jo darbas yra daryti viską, kas pavojinga ir beveik neabejotinai mirtina, nes šiam pakračius kojas pagaminama nauja Mikio kopija, kuriai suteikiami visi iki tol įrašyti Mikio prisiminimai. Būtent čia ir visas siužeto kabliukas. Mikis jau daugiau nei mėnesį savo atsiminimų neįrašinėja ir pavojingos misijos metu pradingsta. Grįžęs supranta, kad kolonijoje jį visi palaikė negyvu ir jau „atspausdino“ naują Mikio kopiją su kuria tenka gyventi bei sutartinai vengti pikto kolonijos viršininko. Tas viršininkas, kaip nebūtų keista, nekenčiančio visko, o ypač Mikio, kurio net nelaiko žmogumi.
Tai vat tokia ir knyga. Apie tai kas daro mus žmonėmis, apie tai kas daro mus skirtingais ir apie tai, ko galime pasimokyti iš kiekvienos istorijos. Ar jau minėjau, kad Mikis yra istorikas? Gero humoro nestokojantis, visada turintis ką papasakoti ir kuo pasiskųsti. Šiaip visai fainas, gal kiek Weir’iškas personažas.
Kiti knygos veikėjai apie nieką. Praėjo nepilna para nuo knygos užvertimo ir šios apžvalgos rašymo, o jau turiu versti puslapius iš naujo, kad prisiminčiau jų vardus. Aišku, galima ginčytis, kad knygos istorija ne apie juos, bet kai tavo knygos įsimintiniausių veikėjų sąrašo viršūnėje yra net keli skirtingi Mikiai, gal nėra labai gerai.
Apibendrinant, „Mickey7“ man pasirodė pernelyg paviršutiniška istorija su gana užskubėta ir ne visai tikra pabaiga. Toks labai holivudiškas nuotykis su „to be continued…“. Pabaigęs knygą patikrinau ir supratau, kad yra ir knygos tęsinys „Antimatter Blues“. Paslaptis, kodėl Holivudas pasirinko tokį, regis, niekuo neišsiskiriantį pasakojimą ekranizacijai tampa kiek aiškesnė. Bet skaityti antrosios dalies didelio noro neturiu. Užteks ir filmo… 3/5
O jei skaityti tingisi, tačiau istorija sudomino, filmo pristatymo filmukas žemiau:
Comments