Brandon Sanderson – „Isles of the Emberdark“: Cosmere mišrainė

Ar Sandersonas parašė dar vieną puikią fantastikos knygą? Norėčiau sakyti, kad taip, tačiau prie šito atsakymo reikia prikabinti keletą žvaigždučių ir jas trumpai paaiškinti. Tai, ką Sandersono fanai gauna su „Isles of the Emberdark“, kiek skiriasi nuo to tradicinio patiekalo, kurį šefas Brandonas patiekdavo ankščiau. O pratusiems prie stiprių veikėjų ir matematiškai tikslių magijos sistemų, ši mišrainė gali ir nepatikti. Tiesą pasakius, spėju, kad daugeliui aklai atklydusių ši knyga ir nepatiks, o kaltinti juos būtų sunku.

Mišrainė – būtent toks pirmasis žodis sukosi galvoje skaitant pirmąjį knygos trečdalį. Nenoriu labai kartotis apie Cosmere ar eilinį kartą pasakoti, kas tai yra, tad žemiau palieku nuorodą į mūsų parengtą video esė tiems, kurie dar nesusipažinę su šiuo autoriumi.

Tai dabar įsivaizduokite: „Isles of the Emberdark“ – ilgai lauktas penktasis slaptasis projektas – yra savotiška Cosmere mišrainė. Čia, blemba, yra tiek daug visko, kad bet koks su autoriaus statoma visata artimiau nesusipažinęs skaitovas tikrai pames galvą. Knygoje yra drakonų, fašistuojančių alomantų, kosmonautas iš Roshar'o, vaiduoklis, Bemiegė (Sleepless), dar kelios rasės kažkokių kitokių, dar nežinomų ateivių, kelios nelabai smulkios užuominos į didžiąją Cosmere mitologiją ir dar daug visko visko. Prieš keletą metų Brandonas, pristatinėdamas „The Lost Metal“, sakė, kad va jau nuo šitos knygos Cosmere nebebus kažkokia tai super saugoma paslaptis ir amerikoniškai išrėžė „gloves are off“. Tai va ir turim.

Tačiau skaitydamas „Isles of the Emberdark“ mąsčiau, kad nesu tikras, jog tas pirštines nusiimti labai jau reikėjo. Aš suprantu, ką autorius bando padaryti su savo kūryba, ir sveikinu šitą ambiciją, tačiau nesu tikras, ar Cosmere nebuvo gerokai žavesnė fantastinė visata, kuomet viskas buvo apgaubta kažkokiu paslapties šydu ir detales apie šią fantastinę galaktiką gaudavome retai barstomais trupinėliais, o ne sunkvežimio išvertimu ant galvos. Neįsivaizduoju savęs rekomenduojančio šią knygą tam, kas niekuomet neskaitė Sandersono. Net jei ir skaitėt, tačiau ne viską, sakyčiau, kad dar patausokit šitą ir imkit kokį kitą, mažiau meta kūrinį.

BET… Nepaisant mano bambėjimo, jei esate užkietėję Cosmere fanai (žinau, kad jūsų tarpe tokių netrūksta) ir jums nekliūva nuolatinės užuominos į kitus Brandono kūrinius, jei gebate susitaikyti, kad viename skaitinyje turėsite ir maginės fantastikos, ir kosminės mokslinės fantastikos, o ir šiaip visa knygą bus kiek chaotiška, „Isles of the Emberdark“ yra velniškai faina istorija. Man asmeniškai, po „Tress of the Emerald Sea“, geriausia iš visos šitos slaptųjų projektų serijos. O žinant mano meilę „Tress of the Emerald Sea“, čia ne menkas pagyrimas.

Neatskleidžiant daug siužeto detalių, pasakysiu, kad tai istorija apie kolonializmą. Kaip ir įprasta autoriui, čia nauja Cosmere planeta, nauja magija, nauji dalykai, tačiau planetą aplanko paslaptingi, Sandersono fanams pažįstami ateiviai, siūlydami savo progresą mainais už tos planetos tradicijas ir lobius. Ir blemba… Nors šioje knygoje nėra labai jau super unikalios magijos sistemos, prie kurių mus per eilę metų pripratino Sandersonas, o knygos veikėjai pakankamai plokšti (išskyrus pagrindinį, kurio akimis ir patiriame šį nuotykį), tačiau pati kolonializmo tema, problematika, čia atskleista tikrai puikiai. Čia ta fantastikos knyga, kurią užvertus ne tik norisi pagooglinti, tačiau ir kurį laiką pasėdėti bei su kuo nors padiskutuoti apie progresą, tradicijas, kurias palikom praeity, ar net savo šalies istoriją bei kultūrą.

Ir būtent dėl to man žiauriai gaila, kad šitą knygą perskaitys tik užkietėję Brandono fanai, nes tie, kurie neskaito šio autoriaus, greičiausiai neprisivers perskaityti ir šitos knygos iki galo. Būtent dėl viso papildomo bagažo, kuri neša tie 500+ puslapių. Giliai giliai, po visu pompastišku Cosmere detalių fasadu, čia yra paslėpta puiki istorija apie žmogų, klaidžiojantį moderniame pasaulyje, ieškantį prasmės sau ir savo senovinėms tradicijoms bei kultūrai.

Žodžiu, „Isles of the Emberdark“ nėra knyga visiems. Ji reikalauja iš skaitytojo tam tikrų žinių ir kiek kantrybės, jei tų žinių nedaug. Su šita knyga sulaukėme labai įdomaus Cosmere evoliucijos etapo. Sandersonas čia atsiskleidžia ne tik kaip pasaulių ar kultūrų kūrėjas, bet ir kaip autorius, kuris nebebijo, kad kai kas jo nesupras. Ir žinot ką? Man visai patiko. Tik nesu tikras, ar patiks kitiems. 4/5