Vladas Rožėnas - „Katastrofa“: verta paskaityti

Paskutiniu metu Lietuvos autoriai vis dažniau renkasi fantastikos žanrus ir tai mane be galo džiugina. „Katastrofa“ - tai dar vienas (jau antras šiemet!) lietuvio parašytas mokslinės fantastikos romanas, kuris turėtų patikti tiek fantastikos fanams, tiek tiems, kurie šio žanro vengia it velnias kryžiaus. Pagrinde dėl to, kad tas fantastinis elementas knygoje atlieka tik katalizatoriaus funkciją, o visa knygos istorija iš esmės yra apie žmones ir kaip šie elgiasi „katastrofos“ akivaizdoje.

Jei trumpai apie siužetą, tai knyga pasakoja pirmojo kontakto istoriją. Į žemę skrenda neaiškios kilmės ateiviai, o žmonija ruošiasi neišvengiamam susidūrimui. Pagrindinė veikėja Oona, iš kurios perspektyvos ir patiriame pasakojimą, pasamdoma sukurti žinutę atvykėliams ir įtikinti juos žmonijos gerumu. Žinoma, kad politikai, kariuomenės vadai, įtakingi verslininkai nori prisidėti prie žinutės kūrimo, o procesas, kaip ir galima įsivaizduoti, absurdiškas.

Knygoje autorius visai puikiai ir su riebia doze ironijos kuria šiuolaikinio pasaulio karikatūrą. Jei kuomet dirbote ofisinio planktono darbą ir buvote bent viename strateginiame susitikime pabrainstorminti, maždaug galite įsivaizduoti ir nemažą dalį šios knygos scenų. Kariškiams reikia kažką sprogdinti, politikams - atrodyti svarbiais ir išlaikyti įtaką, verslininkams - parduoti savo prekes. Toks kreivas mūsų visuomenės veidrodis, kuriame šaržuojamos kone visos interesų grupės. Jei kada žiūrėjote filmą „Don’t Look Up“, tai čia kažkas panašaus.

Tik va tas šaržas, pastatytas greta rimtų egzistencinių temų, man skaitėsi pakankamai keistai, nors tikriausiai toks ir buvo Vlado užmanymas. Būna verti puslapius, skaitai kažką gilaus ir filosofiško, o kitame puslapyje autorius jau bando juokinti. Toks pasivažinėjimas emocijų kalneliais, kuris gali patikti ne visiems.

Taip pat tikriausiai verta paminėti ir kitą man ganėtinai užkliuvusį dalyką - galbūt aš čia išsigalvoju, bet man pasirodė, kad tekstas labai stipriai įkvėptas puikios Liu Cixin knygų serijos „Žemės praeities atminimui“. Skaičiau tą seriją pakankamai seniai, bet net ir su kiek prislopusia atmintimi „Katastrofoje“ radau labai daug atsikartojančių minčių. Aišku, tema kaip ir ta pati, tai gal ir nieko tokio tokie sutapimai, juolab, kad skaitančiųjų „Katastrofą“ tarpe be abejonės atsiras ir nesusipažinusių su Liu Cixin kūryba. Lygiuotis į bene geriausiais pastarųjų metų mokslinės fantastikos knygas rodo ambiciją, o jos mūsų fantastikoje dažnai pritrūksta.

Ir nepaisant visos mano išsakytos kritikos, man knyga patiko. „Katastrofa“ man įrodė, kad Vladas Rožėnas moka pasakoti istorijas ir prie progos pačiupsiu ir jo debiutinį romaną „Viskas gerai, aš dar jaunas“ bei lauksiu sekančio. Noriu daugiau fantastikos, bet dar labiau noriu daugiau puikiai parašytų lietuvių autorių knygų. Tokių kaip ši.

Net jei nemėgstate fantastikos - rekomenduoju. Jei mėgstate, labai rekomenduoju. Beje, labai gražus knygos viršelis. 4/5