Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos


Urtis Šulinskas yra žmogus, apie kurio veiklą ir pasiekimus turėtume kalbėti gerokai daugiau, gerokai garsiau. Kodėl? Visų pirma todėl, kad užsienyje apie Urtį jau kalba – ypač po to, kai jo sukurtas stalo žaidimas „Speedy Roll“ pastaraisiais metais pelnė super kietą ir visame pasaulyje pripažįstamą vokišką „Metų žaidimo vaikams“ apdovanojimą. Antra, sritis, kuriai Urtis yra taip aistringai pasišventęs – stalo žaidimų kūrimas – Lietuvoje yra nepelnytai užgožta, žymiai daugiau geek’ų-kūrėjų pluša ties kompiuteriniais žaidimais ar būsimais romanais. Urtis yra išimtis, kuria galime didžiuotis: per mažiau nei penkerius metus išleido tokius stalo žaidimų pasaulio hitus kaip „Emojito!“, „Speedy Roll“, „Planet“ ir „Pigasus“, be anksčiau minėto apdovanojimo pelnė Metų kylančios žvaigždės laurus tarptautiniame „2019 Toy & Game Innovation Awards“ renginyje ir dar gausybę nominacijų už savo kūrinius.


Pradėkim nuo istorinių dalykų. Kas ir kada įkvėpė kurti stalo žaidimus?


Įkvėpė darbas su vaikais: anksčiau vasaromis dirbau vaikų stovyklų vadovu. Iš to kilo noras sukurti jiems ką nors smagaus. Šiame darbe vaikai įkvepia, o jei neįsikvepia - „priverčia“ būti žaismingu, spontanišku, kūrybišku.


Kiek tave pažįstu, visuomet kėlei įspūdį žmogaus, kuris tiesiog kunkuliuoja naujomis stalo žaidimų idėjomis. Ar jos gimsta spontaniškai ar šį idėjų generavimą kažkaip skatini?


Abu dalykai veikia išvien. Idėjos kyla spontaniškai, o jų generavimą palaikau nukreipdamas į jas dėmesį, apmąstydamas. Jei to nedarau, atrodo, nėra ir idėjų. Žinoma, tokios naujų idėjų mankštos turi patikti ir būti prasmingos, kad po kurio laiko neatsibostų.


Tavo pirmasis žaidimas, pasiekęs parduotuvių lentynas, buvo „Emojito“. Galėtum trumpam papasakoti, apie ką jis?


Žinoma. Žaidime yra 100 kortelių su įvairiais gyvūnais ir antropomorfiniais daiktais, kuriose šie patiria ir rodo įvairias emocijas. Žaidėjai paeiliui vienas kitam be žodžių sufleruoja, bando atkartoti tuos veidukus, o kiti turi atspėti. Manau, kad pagrindinė „Emojito“ vertė slypi emocinio intelekto vystyme: žaidėjai mokosi atpažinti ir reikšti įvairius jausmus, pradeda įžvelgti subtilius skirtingų žmogaus nuotaikų požymius.


Ar sunku buvo susirasti leidėjus žaidimui? Galbūt pasauliui padovanojus pirmąjį žaidimą, tolesnis kūrybinis ir leidybos procesas pasidarė lengvesnis?


Taip, pirmas slenkstis buvo sunkiausias. Kol nesi išleidęs nė vieno žaidimo, nepraėjęs viso leidybinio proceso, neturi supratimo ir pajautos, kaip žaidimai šlifuojami, kaip kooperuotis su leidėjais. Su bandymais ir klaidom ateina reikalinga patirtis. Manau, svarbu gavus pirmas pastabas, nenusiminti, kad kažkas neišeina, ir nesustoti.


Vienas tavo žaidimų, „Speedy Roll“, Vokietijoje pelnė prestižinį „Kinderspiel des Jahres 2020“ apdovanojimą. Matyt, stalo žaidimų srityje tai - pirmas lietuvio iškovotas tokio kalibro pripažinimas. Gal galėtum skaitytojams pristatyti savo tituluotą šedevrą?


„Speedy Roll“ žaidime ridenamas kamuoliukas – ežiukas, kuris „renka“ prie jo prilimpančius iš Velcro medžiagos pagamintus grybus, obuolius, lapus ir taip keliauja lentoje, bėgdamas nuo jį persekiojančios lapės. Tai - pirštų miklumo (dexterity) tipo žaidimas, puikiai tinkantis šeimoms su mažesniais vaikais (tarkime, 4-6 metų mažyliams), nes skatina bendradarbiavimą: žaidimą laimi arba pralaimi visi žaidėjai kartu.



Įvairių sričių kūrėjai neretai išskiria vieną iš savųjų kūdikį kaip mieliausią, arčiausią širdžiai. Kokį savo žaidimą galėtum taip apibūdinti?


„Pasakų Skrynelė“ („Story Chest“). Šį savo žaidimą ypač vertinu, nes juo suteikiau kiekvienam žaidėjui galimybę patiems tapti pasakotojais ir kartu su aplink stalą susibūrusia kompanija sukurti vis naują istoriją. Žaidimas lavina kūrybiškumą bei vaizduotę ir pasakų forma padeda žaidėjams vieniems su kitais pasidalinti savo vertybėmis ir scenarijais – kas, tiesą sakant, ir yra pasakų sekimo tradicijos esmė.


Kalbant apie pasakas: kai kurie rašytojai – Kurtas Vonegutas, Stivenas Kingas, Aristotelis – yra sukurpę trumpų taisyklių bei patarimų atmintinių apie tai, ką rašyti ir ko vengti. Ar tu turi analogiškų taisyklių, kurių laikaisi kurdamas stalo žaidimus?


Kuo daugiau taisyklių – tuo daugiau uždarytų kelių, arba pramintų magistralių. Idėjų generavimo procese jų nereikia – tegul dominuoja kūrybinė laisvė! Man svarbu, kad atradus žaidimą, pačiam sužibėtų akys ir suspurdėtų širdis. Jau paskui kiti: žaidėjai, leidėjai, rinka - pareikš savo nuomonę, įvertins, ir padės tau suprasti, kas tobulintina, kokių papildomų mechanikų šiam konkrečiam žaidimui reikia.


Papasakok apie darbą su dailininkais: ar žaidimo vizualinį stilių pasirenki pats, ar tai palieki dailininkui arba leidėjui?


Kiekvienas žaidimas pasižymi savo atmosfera, kurią gali papildyti, atskleisti iliustracijos ir dizainas, todėl grafinis apipavidalinimas - labai svarbu. Ieškoti ir kurti tą atmosferą bendradarbiaujant kartu su dizaineriais bei iliustratoriais man labai patinka, nes tai padeda atrasti reikiamą žaidimo kalbą, jo dvasią. Tačiau ne visi leidėjai suteikia žaidimų autoriui tokią privilegiją: dažnas turi savo dailininkų komandą, ir ne visada prileidžia prie tų procesų.


Kokios yra kitos tavo veiklos be stalo žaidimų kūrimo? Žinau, jog esi įsteigęs studiją „Vienaragis.LT“ – galėtum trumpai papasakoti, kuo ji užsiima?


Žaidimų kūrimas jau kuris laikas tapęs daugiausia energijos reikalaujančia, pagrindine veikla. Tačiau vis dar suorganizuoju ir dalyvauju vaikų stovyklose, kuriose stalo žaidimai, beje, irgi yra itin svarbus akcentas. „Vienaragis.LT“ projektas taip pat yra skirtas parodyti, parduoti mano sukurtus žaidimus, taip prisidedant prie stalo žaidimų kultūros augimo Lietuvoje.


Norisi viltis, kad ši kultūra tikrai augs ir pas mus atsiras daugiau sėkmingų stalo žaidimų autorių. Manau, kad šiuo požiūriu esi puikus „role model“. Ką patartum nusprendusiems sekti tavo pavyzdžiu?


Svarbiausia – kad pats stalo žaidimų kūrimas teiktų labai daug džiaugsmo. Patariu tai suvokti, mėgautis ir visada palaikyti tą džiaugsmo foną, nesvarbu kokios kūrybinės bėdos beištiktų. Jei išmoksite mėgautis pačiu procesu, geri žaidimai atsiras savaime.


Na, ir pačiai pabaigai: kokius stalo žaidimus mėgsti pats žaisti? Galėtum on the spot pateikti penketą rekomendacijų?


Nuolat žaidžiu labai įvairius žaidimus – sunku būtų išskirti vieną autorių ar žanrą. Ypač vertinu naujas, netikėtas mechanikas ir jų derinius. O rekomendacijų – prašom:

  • „Wingspan“ – iš naujesnių, lengvai strateginis engine building žaidimas gamtos paukščių mylėtojams. Mielas ir įtraukiantis.

  • „Santorini“ – žaidimas dviem, primena 3D šaškes, bet su nuostabia tema (graikiškų namelių statymas) ir komponentais.

  • „The Mind“ – trumpas (15min.) kooperacinis žaidimas kompanijai su nauja timing nuojautos mechanika.

  • „Menara“ – kooperacinis žaidimas, kuriame kartu statomas bokštas iš platformų. Elegantiškas pirštų miklumo ir strategijos miksas.

  • „Captain Sonar“ – žaidimas realiu laiku dviem komandoms, kur kiekviena yra povandeninio laivo įgula.