Kino mėgėjams pristatyti Ryčio Zemkausko nereikia. Jiems jis puikiai atpažįstamas filmų garsintojas ir „Snobo kino“ rubrikos, rodžiusios išskirtinius filmus, kūrėjas. Be viso to, jis - žurnalistas, rašytojas, televizijos laidų autorius ir prodiuseris ir dėstytojas. Žmogus, kurį drąsiai galime vadinti kino ekspertu, sutiko prie puodelio kavos pasidalinti savo įžvalgomis tiek apie kiną, tiek apie populiariąją kultūrą jame.
Pokalbį su Ryčiu Zemkausku pradėjome nuo kino ir serialų istorijos. Faktas, kad šios pramogos ne visada buvo tokios, kokias mes jas matome šiandien. Ir čia kalbama ne tik apie vizualiąją pusę: specializuosiu efektus, aplinkas, kostiumus. Žinomas filmų garsintojas tvirtina, kad kinas tapo itin svarbus netrukus po Antrojo Pasaulinio karo Holivudo Aukso amžiaus eroje. Tuomet žmonėms reikėjo pasakų, gražių dalykų ir to, kas būtų kiek toliau nuo jų tikrovės.
Tačiau šiandien mums, kaip žiūrovams, svarbi priešingybė – mes norime, kad tai, ką matome būtų arčiau mūsų, pasakotų apie mus ir kokie iš tikrųjų esame. Ryčio žodžiais, šiandien tai yra daroma visais požiūriais: pasakojama apie mūsų gyvenimą, kasdienes ir net mūsų profesines situacijas. Dabar gali rasti serialą pagal savo profesinį pomėgį arba netgi profesiją. Jei tu esi teisininkas – rasi serialą teisininkams, jei tu esi politikas – rasi serialą politikams. O ypač gerai veikia tokios dramatiškos profesijos, kaip gelbėtojai. Taip pat kinas ir serialai vis dažniau pasakoja ir apie mūsų psichinę tikrovę. Ir tai yra ta tikrovė, kuri mums labai įdomi, nes mes, šiuolaikiniai žmonės, labai mėgstame knistis po savo galvą.
Ryčio nuomone, šiandien žiūrovas nori matyti tai, ką gali atpažinti ir ką gali vartoti. Šiandien auditorija nori turėti naudos iš filmo ar serialo žiūrėjimo, kuomet iš serialo galima pasisemti naujų idėjų tiek savo veiklai, tiek pomėgiams. Ir visiškai nesvarbu ar jų būtų semiamasi iš pasakojimo, ar iš vizualinės pusės.
Pokalbiui pasisukus apie serialus neabejotinai turėjau paklausti Ryčio apie jo serialų žiūrėjimo įpročius. Tokios platformos kaip „Netflix“ nebeverčia mūsų kankintis laukiant kartą per savaitę išleidžiamos naujos serijos ir leidžia pažiūrėti visą sezoną per naktį. Juk yra tokių, kuriems nepastebimai prabėgo ta trumpa naktis prie ekrano…
Tik jau ne Ryčiui. Jis serialus žiūri po vieną seriją ir labai ilgais tarpais tarp jų. Vis tik šyptelėjęs prasitaria, kad jei vis tik jį kas nors labai užkabina, gali pažiūrėti ir tris serijas. Daugiau laiko yra praleidęs tik su „House of Cards“, kuriame vaizduojama ciniška atmosfera jam padėjo išspręsti kelias vadybines problemas darbe. Sako, kad šis serialas labai gerai padeda jam užsikurti.
Kadangi pats „House of Cards“ laikau vienu geriausių savo matytų serialų, kitas mano klausimas buvo apie, Ryčio manymu, geriausias filmų ir serialų formules. Tai išgirdęs jis pajuokavo, kad jei žinotų tikrąją geros formulės paslaptį, dabar dirbtų „HBO“ arba „Netflix“. Tačiau pripažino, kad, jo nuomone, ekrane turime matyti konfliktą ir jausti emocijas, turime norėti stoti šalia kurio nors herojaus, jis turi mums patikti. Vis tik žmogus yra dramos varoma būtybė, jam jos reikia, būtent todėl drama ekrane visada veiks, o jei jos nebus – nebeveiks niekas.
Kavos puodeliui tuštėjant užsiminiau apie šiemet pilnas kino sales rinkusį „Avengers: Endgame“ – filmą, kuris visai nesunkiai tapo daugiausiai pajamų susižėrusiu visų laikų filmu. Tad paklausiau pašnekovo ką jis mano apie vis didesnio dėmesio sulaukiančias komiksų adaptacijas. Rytis atsakymą pradėjo puikiu palyginimu:
„Iš principo visi filmai ir serialai yra kuriami pradedant nuo storyboard‘o. O storyboard‘as yra ne kas kita, kaip komiksas. Tad pats komiksas jau yra paruoštas storyboard‘as, kuris yra patikrintas auditorijos. Visi filmai yra paremti komiksais.“
Jo teigimu, kalbant apie pasiekimus, nėra verta skirstyti pramogos pagal tai, kokia yra jos kilmė. Juk tiek komiksais paremti kūriniai, tiek originaliomis istorijos turi vieną bendrą dalyką – dramą. Juose visuose matoma ta pati drama, kuri yra pagrįsta kasdienėmis žmogiškojo gyvenimo įtampomis, nuo kurių retam pavyksta pabėgti. Čia nuskambėjo dar vienas puikus palyginimas:
„Nuo Senovės Graikijos laikų niekas per daug nepasikeitė – vis viena tai yra dramatiška istorija. Ar tai būtų graikų teatras, ar didelis kino salės ekranas – tai tik raiškos forma, o tragedija ir drama išlieka ta pati.“
Žinoma, išgirdęs tokius palyginimus negalėjau nepaklausti ar atpažįstamo iš televizijos ekranų balso savininkas domisi kuo buvo paremtas filmas ar serialas, kurį žiūri. Prisipažinsiu, kad pats visada domiuosi, tad išgirstas atsakymas privertė ištarti tylų „O!“. Rytis teigia, kad jis į tai visiškai nekreipia dėmesio ir jam kilmės šaltinis nėra svarbus. Filmuose ar serialuose jis ieško dviejų jam svarbiausių dalykų: gero pasakojimo ir geros kinematografijos. Jei tai gali pasiūlyti bet kuris komiksais ar kompiuteriniais žaidimais paremtas filmas ar serialas – jis jį žiūrės.
Paskutinis pašnekovui paruoštas mano klausimas buvo apie garsiausius kino apdovanojimus – „Oskarus“. Kadangi dar nepasirodžius naujajam „Joker“ jau buvo prognozuojamas apdovanojimas pagrindiniam aktoriui Joaquin‘ui Phoenix‘ui už atliktą vaidmenį, paklausiau ar, Ryčio nuomone, matysime greitu metu komiksų ekranizaciją gaunant vieną iš svarbesnių „Oskarų“ apdovanojimų.
Apie „svarbesnius“ mūsų nuomonė su Ryčiu sutapo – gauti „Oskarą“ už kostiumus ar specialiuosius efektus nėra taip skambu, kaip geriausio filmo ar geriausio aktoriaus apdovanojimas. Kaip jis pats juokavo, specialiuosius efektus vis tik kurs, o gerą istoriją parašyti jau reikia skatinti. Čia iš karto papildė savo mintį – „Oskarus“ teikianti Kino akademija dažniau dairosi į originalias istorijas, kurias jis ir pats mėgsta skatinti rašyti. Tad adaptacijoms šis kelias gali būti sunkesnis, bet net ir jos turi geras istorijas. Čia atsakyti tiesiog sudėtinga.
Besikalbant apie apdovanojimus kavos puodeliai ištuštėjo, tad beliko paspausti Ryčiui Zemkauskui ranką ir padėkoti už įdomų pokalbį. Tiesa, prieš atsisveikinant, paprašiau šio kino žinovo išvardinti penkis savo mėgstamiausius fantastinius filmus. Turiu pripažinti, kad keletas jo pasirinkimų buvo netikėti…
2001: Space Odyssey (1968)
Nors filmas ir senas, Rytis teigia, kad „2001: Space Odyssey“ privalo būti kiekvieno save gerbiančio fantasto mėgstamiausių filmų sąraše, nes tai vienas geriausių filmų, kokius galima pamatyti gyvenime. Stanley Kubrick režisuota juosta puikiai paseno ir iki pat šių dienų išlieka ne tik viena svarbiausių mokslinės fantastikos istorijų, tačiau taip pat užburia savo dėmesiu detalėms.
The Matrix (1999)
1999 metais pasirodęs filmas „The Matrix“ tapo tikru kultūriniu fenomenu, o jo pasiūlytos idėjos - puikiu įkvėpimo šaltiniu šimtams ar net tūkstančiams vėliau sekusių filmų, žaidimų bei kitų medijų kūrėjų. Pasak Ryčio Zemkausko, šis filmas vietą jo favoritų saraše užsitarnavo, nes pakeitė fantastikos žanrą - po jo fantastika nebegali būti primityvi.
Artificial Intelligence: AI (2001)
„Artificial Intelligence: AI“ - tai filmas apie berniuką robotą, kuris trokšta tapti tikru ir užsitarnauti savo mamos meilę. Rytis Zemkauskas teigia, kad „Artificial Intelligence: AI“ vietą asmeninių favoritų penketuke užsitarnavo dėl labai žmogiškos istorijos, kuri paremta Brian Aldiss apsakymu „Supertoys Last All Summer Long“.
The Others (2001)
Nors originaliai šis filmas buvo išleistas 2001 metais, Lietuvos žiūrovus jis pasiekė gerokai vėliau. Alejandro Amenábar sukurta istorija nepelnė pasaulinės šlovės, tačiau Rytis Zemkauskas teigia, jog filmas vertas dėmesio vien dėl labai stipraus scenarijaus.
District 9 (2009)
Paskutinis ir pats šviežiausias Ryčio Zemkausko favoritas - „District 9“. Anot jo, tai filmas atskleidžiantis skaudžią politinę tiesą apie mūsų veidmainystę ir tai, kaip iš tiesų veikia visuomenė. Jei reikia papildomos priežasties pasidomėti šia Neill Blomkamp režisuota juosta, tai turėtumėte žinoti, jog „District 9“ buvo nominuotas net 4 „Oskarams“ - už geriausią metų filmą, už geriausią scenarijų, už geriausią filmo montažą bei už geriausius vaizdo efektus.
Comments