JAV hiphopo muzika yra artimai susijusi su populiariąja kultūra. Grupės „Wu-Tang Clan“ nariai ne kartą buvo pavaizduoti kaip komiksų veikėjai. Eminem‘as pyksta už nutrauktą „The Punisher“ serialą ir savo dainose mini Žmogų-vorą. O „Marvel“ leidžia komiksus su klasikinių hip-hopo albumų įkvėptais viršelių piešiniais.
Lietuvoje yra viena hiphopo grupė, kuriai visa tai taip pat nėra svetima. Du grupės „G&G Sindikatas“ nariai, kurie taip pat yra ir „ZIP FM“ radijo laidos „Gatvės lyga“ vedėjai, yra labai artimai susiję su populiariąja kultūra.
Gabrielius „Svaras“ Liaudanskas prieš kelerius metus tapo lietuvišku superherojumi Kapitonu Lietuva, kuris sako, kad superherojumi galime būti kiekvienas. Jo draugas ir kolega Artūras „DJ Mamania“ Matkevičius – žmogus, kuris kasdien gyvena populiariąja kultūra. Su jais ir susitikau pakalbėti apie tai, kas jiems yra populiarioji kultūra bei kodėl jie daro tai, ką daro. Ir, pirmą kartą, „G&G Sindikato“ komiksą!
Kokia buvo jūsų pažintis su populiariąja kultūra?
SVARAS: Kai aš buvau mažas vaikas, dažnai vakarais dėdė vietoje pasakų man skaitydavo fantastiką. Jis ir įskiepijo pomėgį fantasy ir mokslinei fantastikai. Tai mane „pagavo“ ir nepaleidžia iki šiol. Fantastikos žavumas yra tame, kad tai nėra tik išgalvoti pasauliai. Tai, ką tu perskaitai tose knygose po 10-15 metų tampa realybe.
DJ MAMANIA: Pirmas susidomėjimas komiksais buvo kai man buvo 7-eri ar 8-eri metai. Man gulint ligoninėje, šalia buvęs kaimynas turėjo komiksą apie Krokuvos miestą, Vavelio pilį ir jo legendą su drakonais ir fantasy elementais. Aš paprašiau to komikso, kuris buvo lenkų kalba, ir jį skaitydamas pradėjau mokytis skaityti lenkiškai, ko iki tol nemokėjau, nors mama buvo išmokiusi kalbėti. Tas komiksas mane taip sužavėjo, kad aš jį visą perskaičiau ne vieną, ne du ir net ne tris kartus.
Vėliau, kuomet man buvo 11-a ar 12-a metų su tėvais vykome į Lenkiją aplankyti giminių. Atvykęs į pusbrolio namus aš ant sienų pamačiau didžiulius tokių filmų kaip „Robin Hood“ ir „Rambo“ plakatus. Tai man buvo labai wow. Tuomet aš supratau kad filmai ar muzika turi tam tikrus atributus, kurie gali puošti tavo kambarį. Sovietų Sąjungoje to beveik nebuvo, aš teturėjau grupės „Katedra“ plakatą, kurį nusipirkau už savo santaupas.
O koks santykis su šia kultūra dabar?
DJ MAMANIA: Dabar yra tiek daug visko, kad jau reikia atsirinkti kas reikalinga ir įdomu. Štai, pavyzdžiui, man reikia perklausyti labai daug hiphopo muzikos, kurios yra daug išleidžiama tam, kad atsirinkčiau kas man patinka, lengva ir ką nors praleisti. Tas pats ir su pop kultūra, stengiuosi sekti tai, kas man įdomu. Visada yra įdomu kas yra daroma po „Nintendo“ vardu, seku kelias mažesnes komiksų leidyklas ir man, kol kas, užtenka to, ką tokiu būdu atsirenku.
Ar skaitote komiksus, žiūrite jais paremtus filmus?
SVARAS: Komiksai, knygos... Aš labai daug skaitau. Bet, be abejo, pažiūriu visus naujausius filmus.
DJ MAMANIA: Man labai patinka komiksais paremti filmai. Galiu net papasakoti tokią įdomią istoriją. Prieš kurį laiką dirbau su festivaliu „Kino pavasaris“, kuriame kiekvienais metais parodoma begalė įdomių ir puikių filmų. Viename kolektyvo vakarėlyje mes rinkome geriausią metų filmą. Žinant festivalio meilę art house ir nekomerciniam kinui, galima įsivaizduoti kokie filmai buvo vadinami geriausiais. Aš tuomet pasakiau, kad man pirmasis „Iron Man“ yra metų filmas. Aišku, į mane žiūrėjo nekaip, bet aš iki šiol neišsižadu šios savo pozicijos – tai nerealus filmas. O dabar kuriamas šių filmų kiekis yra tikras svajonės išsipildymas!
O kaip su kompiuteriniais ir kitais žaidimais?
DJ MAMANIA: Geriau neklausk. (juokiasi). Aš ilgametis „Xbox“ fanas, o vienas geriausių dalykų, kurį aš kada nors žaidžiau, tai „Batman: Arkham“ žaidimų serija. Tai puikūs žaidimai, kuriais aš žaviuosi ir kurie suteikė gerą laiką ir man, ir mano dukrai. Vėliau nei vienas žaidimas man nesuteikė tokio įspūdžio iki praėjusiais metais išleisto „Spider-Man“. Bet žaidimas buvo išleistas tik „PlayStation“ konsolėje, tad mano reakcija buvo „Ė, nu...“. Aš juk nenoriu pirkti konsolės dėl vieno žaidimo! Visus metus kentėjau kol prieš kurį laiką man paskolino konsolę. Dabar kiekvieną dieną žaisdamas vis stebiuosi koks nerealus tai žaidimas. O pastarąjį savaitgalį su keliais atsitiktiniais žmonėmis praleidau daug laiko kalbėdamas apie šį žaidimą, nors prieš tai net nežinojau, kad jie jį žaidę.
„Spider-Man“ žaidimu gyvenu šiomis dienomis, bet pastaruosius kelis metus tiek mane, tiek dukrą yra užvaldęs „Nintendo Switch“. Aš esu „Super Mario“ fanas ir stengiuosi pereiti visus žaidimus nuo pirmosios „Nintendo“ konsolės iki dabar.
SVARAS: Man su kompiuteriniais žaidimais yra kitaip. Čia renkuosi nebe fantastiką, bet tiesiog šaudykles – pagal savo būdo bruožą.
Bet aš per „Comic Con Baltics“ renginį atradau stalo žaidimus. Dabar „Warhammer“ ir „Infinity“ man yra viskas. Man patinka mūšiai ir batalijos, spalvinu joms figūrėles.
Ir ar domitės lietuviškais populiariosios kultūros kūriniais ir kūrėjais?
SVARAS: Sąžiningai – nelabai, nes nelieka tam laiko. Labiau, užsienietiškais, kurie atsiduria mano matymo lauke bet kuriuo atveju. Ir aš ilgą laiką nemėgau lietuvių literatūros. Kartą vienas žmogus, man besirenkant knygą, pasiūlė perskaityti „Žmonija“ autoriaus Romualdo Drakšo knygą. Sakė, kad „jis rašo kaip užsienietis“. Aš tuomet nusipirkau vieną jo knygą, o vėliau nusipirkau ir visas kitas. Man patinka Andriaus Tapino knygos. Skaitydavau ir lietuviškų fantastinių apsakymų rinkinius, kuriuos leisdavo „Eridanas“. Ten atrasdavau daug įdomių autorių.
DJ MAMANIA: Kalbant apie komiksus, turiu keletą Miglės Anušauskaitės darbų. Taip pat puikus komiksas yra „Leičiai“, kuriame lietuvių istorija perteikiama kita forma. Gal ir ne visai tikslus palyginimas, bet tarsi Šventinio Bankucheno „Lietuvos istorijos repas“, kuris moko istorijos per kitą prizmę. Labai daug, išties, nesidomiu. Galbūt dėl to, kad tai yra pakankamai maža sritis. Bet tikiu, kad žurnalo „Protagonistas“ iniciatyva žmones pasieks daugiau informacijos ir sužinosime apie daugiau darbų.
SVARAS: Dabar lietuviai sparčiai tobulėja ir ne tik literatūroje. Vien pasižiūrėjus į „Comic Con Baltics“ dalyvaujančius cosplay‘erius – šakės ką lietuviai gali padaryti.
Kaip pristatytumėt populiariąją kultūrą kitam žmogui?
DJ MAMANIA: Tiesą sakant aš ir sau negalėčiau jos paaiškinti. Man ilgą laiką tai asocijavosi su komiksais, kol nenukeliavau į Londono „Comic Con“ renginį ir nepamačiau, kad tai apima daug daugiau. Žmogus juk turbūt mėgsta arba filmus, arba kompiuterinius žaidimus, arba knygas o gal ir dar ką nors. Aš dar ir muziką norėčiau priskirti prie populiariosios kultūros. O kaip visa tai paaiškinti kitam žmogui? Jei tau kas nors patinka, tai žinok, kad yra daugiau veiklos, kuri gali pratęsti patirtas emocijas. (juokiasi).
Kaip vertinate populiariosios kultūros padėtį Lietuvoje?
DJ MAMANIA: Komiksai tik vaikams, kompiuteriniai žaidimai tik vaikams. (juokiasi).
SVARAS: Pamenu kompiuterinių žaidimų populiarumo laikus. Tuomet naktimis, po koncertų, visas „G&G Sindikatas“ atvažiuodavo žaisti „Counter-Strike“. Ten nebūdavo vaikų, tik suaugę vyrai. Labai norėčiau, kad žmonės nevienareikšmiškai žiūrėtų į populiariąją kultūra, įžvelgtų jos galią, apimtis, patrauklumą, galimybes.
DJ MAMANIA: Aš manau, kad praėję „ComicCon“, „GameOn“ ir „nowJapan“ renginiai parodo, kad situacija yra gera. Žmonės buriasi į stalo žaidimų, kompiuterinių žaidimų klubus, grupes, o juos rasti instagramo ar feisbuko pagalba ir kartu puoselėti savo pomėgį labai lengva. Puikus pavyzdys yra hiphopo kultūra – per tarpusavio bendravimą, forumus, renginius, radijo laidas suburiamas didžiulis judėjimas hiphopo muzika klausančių ir visame tame dalyvaujančių žmonių. Taip turėtų būti su kiekviena pop kultūros kryptimi. Tad situacija yra gera ir ji tik gerėja su tokiais žurnalais kaip „Protagonistas“.
Kaip gimė Kapitonas Lietuva, kaip buvo pasirinktas šis veikėjas? Kodėl būtent Kapitonas Lietuva?
SVARAS: Dabar papasakosiu tikrąją Kapitono Lietuvos gimimo istoriją. Aš kažkada feisbuke atradau Kapitono Lietuvos piešinį, kurį nupiešė Kostas „onelungas“ Stankevičius – tai buvo perpieštas Kapitonas Amerika su lietuviška simbolika. Man labai patinka Kapitono Amerikos personažas ir Lietuvoje labai trūksta tokių superherojų. Aš tada ir nusprendžiau, kad tai gali būti lietuviškas superherojus. Taip, tai yra perdarytas Kapitonas Amerika ir aš to niekada neslėpiau. Aš jį sukūriau kaip instrumentą, kad galėčiau apie pilietiškumą, patriotiškumą, vertybes kalbėti nauja, įdomesne kalba. O kiekvienas superherojus turi turėti kažkokią žinutę, nusakančią jo identitetą, tad per kurį laiką Kapitono Lietuvos žinute tapo „Kapitonas yra kiekviename, drįsk leisti jam veikti“.
Kaip įvardintum, ką simbolizuoja Kapitonas Lietuva?
SVARAS: Kapitonas Lietuva kiekvienam mūsų simbolizuoja jo asmeninį didvyrį. Jis tikrai yra kiekviename iš mūsų, tik kartais mes nedrįstame to sau pripažinti ir, dėl įvairių priežasčių, nedrįstame jam leisti veikti. Yra įvairių baubų. Dabar Kapitonas Lietuva jau yra žinomas, bet kai aš tai pradėjau man sakė „Seni, tau keturiasdešimt kažkeli metai, kas čia per vaikų žaidimai?“. Kai kurie žmonės čia ir sustotų, o man visa tai buvo nė motais. Man dabar žmonės sako, kad irgi norėjo kažką panašaus padaryti, bet nepadarė. Štai ir yra skirtumas, taip ir sukaustomas vidinis Kapitonas.
Taip, aš turiu Kapitono Lietuvos kostiumą, kurį kartais apsirengiu, tačiau ne aš vienas esu Kapitonas. Todėl aš mielai leidžiu žmonėms fotografuotis su skydu ar su apranga. Kapitonų Lietuvoje yra 3 milijonai, bet arba tu jam leidi veikti, arba ne. Kiekvieno mūsų viduje esantis superherojus yra labai svarbus mūsų kasdienybėje. Kai aš pirmą kartą gyvenime nubėgau 10 kilometrų, aš vėliau parašiau, kad po 7 kilometrų aš, Svaras, pasidaviau, bet Kapitonas manyje nubėgo likusius 3 kilometrus. Tai yra viena iš metaforų, kuriomis paremta visa mano kūryba. Kapitonas Lietuva vienu metu yra ir žaidimas, ir labai rimtas dalykas, kuris kalba kiekvienam žmogui apie kiekvieną žmogų.
Kaip buvo kuriamas kostiumas? Koks buvo bendradarbiavimas su kostiumo kūrėja, „Foxtail“ vardu žinoma cosplay‘ere?
SVARAS: Aš du metus ieškojau kas pasiūtų man kostiumą. Nors aš ir „rankdarbistas“, bet nesu siuvėjas ir žinojau, kad gerai nepadarysiu. Išbandžiau daug, nuo odos siuvėjų Gariūnuose iki motociklų sporto apsauginių kostiumų siuvėjų, kurie man pasiūlydavo nebent išdažyti spalvomis turimus kostiumus. Aš norėjau, kad viskas atrodytų taip, kaip yra nupiešta, o to niekas nedarė, visi numodavo ranka.
Apie savo bėdą papasakojau vienam iš „nowJapan“ organizatorių. Jis ir suvedė mane su Agota. Ji siuva kartu su savo mama. Aš nuvykau pas jas, papasakojau ko noriu ir pamačiau, kaip jų akys užsidegė. Man pasakė, kad aš esu pirmasis lietuvis, kuris kažko nori, nes visi ankstesni užsakymai vykdavo į užsienį.
Jos mane išmatavo, net gavo Kapitono Amerikos kostiumo iš filmų iškarpas. Aš neįsivaizduoju, kaip jos tai padarė. Juk jų lengvai internete negausi! Jos iškapstė daug dalykų, kurie realiame Kapitono Amerikos kostiume yra gražūs, bet neveiksnūs ir išsprendė tuos dalykus. Tai buvo kūryba. Iš plastiko išliejo šalmą. Kai buvo siuvamas kostiumas, aš juokavau, kad pirmą kartą jį apsirengęs praeisiu šlovės taką Rukloje ir jei jis atlaikys – tada sumokėsiu. Aišku, tai buvo bajeris, bet aš net neabejoju, kad taką praeičiau.
Su mano bičiuliu Mantu pagaminome skydą iš anglies pluošto. Jis iš tiesų yra sunkiai sulaužomas. Gal net ir neperšaunamas. Bet aš norėčiau dar jį tobulinti. Gal kada nors ir tikrai padarysime titaninį variantą.
Taip, kostiumas nuolatos yra tobulinamas. Šiuo metu ieškau kas galėtų padaryti šalmą iš metalo. Kalviai, gaminantys riterių šarvus, sako negalintys jo padaryti dėl įdubimų akims ir nosies linkio. Išties, nebūtinai jis turi būti metalinis. Noriu, kad jis būtų nesulaužomas.
Kostiume nėra nė vienos kišenės. Per pirmąjį „Comic Con“ aš telefoną laikiau pirštinėje, nes dekoratyviniai krepšeliai ant diržo, per mano neapsižiūrėjimą, buvo per maži. Mano bičiulis Martynas iš grupės „Ugniavijas“ pasiuvo iš tikros odos tvirtus dėklus, ant kurių yra ir simbolika kaip Gedimino stulpai. Su laiku noriu paversti visas dekoratyvines detales tikromis.
Kokios būna žmonių reakcijos į Kapitoną Lietuvą? Galbūt net teko sulaukti užsieniečių reakcijų?
SVARAS: Dažniausia reakcija būna „Ar galima nusifotografuoti?“. (juokiasi). Nemažai kartų žmonės net atiduoda pagarbą. Bet pati geriausia reakcija, kuri būna 99 procentus kartų – nuoširdi šypsena. Tai labai svarbu. Labai daug pozityvo ir geros nuotaikos. Tokios pačios būna ir užsieniečių reakcijos. Jie net cituoja frazes iš Kapitono Amerikos filmų.
Mamania, galėtum ką nors pridurti?
DJ MAMANIA: Tai puiki iniciatyva, kuri labai traukia dėmesį. Pati figūra yra labai pozityvi, patriotiška, puikiai pristatyta ir su ja gali tapatintis kiekvienas iš mūsų. Juk kiekvienas gali būti Kapitonas Lietuva. Tai savo šalį mylinti asmenybė, kuri parodo, kad kiekvienas gali būti superherojus ir daryti gerus darbus. Aš džiaugiuosi, kad Svaras tai daro ir turi savo terpę tam.
Kapitonas Lietuva yra amerikietiško komikso personažo adaptacija mūsų šaliai. Ar kyla minčių Kapitoną Lietuvą paversti populiariosios kultūros veidu Lietuvoje?
DJ MAMANIA: Aš nežinau ar kurti komiksą yra legalu. (juokiasi).
SVARAS: Jei tai atsirastų socialinės savanorystės pagrindu – mielai. Tiesą sakant, aš turiu Kapitono Lietuvos komiksų knygą. Mane kartą susirado fotografas. Jis sukūrė siužetą, kuriame Kapitonas Lietuva padeda nukentėjusiai merginai. Tai yra nuotraukų ciklas ir iš jo padarytas komiksas – knyga storais viršeliais. Mes praleidome labai smagią popietę besifotografuodami tam komiksui.
DJ MAMANIA: O kitų terpių tikrai galima sugalvoti ne vieną. Praėjusiais metais vyko ledo ritulio čempionatas, kuriame Svaras dalyvavo apsirengęs kaip Kapitonas Lietuva. Paskutinėse čempionato rungtynėse mes Kapitoną Lietuvą iškėlėme ant platformos, pro kurią į aikštelę iščiuožė žaidėjai, o Kapitonas Lietuva juos pristatė.
Koks jūsų santykis su „Star Wars“ visata?
SVARAS: Ne tiek daug filmų tais laikais mus lepindavo, o ypač tokio poveikio. „Žvaigždžių karai“ ir „Svetimi“ buvo tos istorijos, kurios mane labai žavėjo, nors ir skirtingai. Kosminė fantastika apskritai buvo mano susipažinimo su fantastika pradžia. „Žvaigždžių karai“, kuriuose netrūko gėrio ir blogio kovų, kur būdavo aišku kas yra gėris, o kas – blogis, man patiko nuo pat pirmųjų filmų. Tai buvo geriausia, ką aš tuo metu galėjau pamatyti susijusio su kosmosu.
DJ MAMANIA: Man viskas prasidėjo nuo VI epizodo peržiūros. Vėliau man buvo sunku žiūrėti IV ir V epizodus, nes jau aiškus siužetas. Priešistorės trilogija man nekėlė tokio susižavėjimo kaip ankstesni filmai, bet man buvo įdomu žiūrėti kaip Anakin‘as Skywalker‘is tapo Darth‘u Vader‘iu. Kai visi šeši filmai jau buvo išleisti, aš vis grįždavau prie originaliosios trilogijos ir turėjau tradiciją bent kartą per metus pažiūrėti tuos filmus. Su keliais draugais, tarp kurių ir Svaras, turime nostalgiją šiems filmams.
Dabar „Žvaigždžių karai“ visada yra šalia. Aš turiu visų šešių filmų DVD rinkinį, kuris ir atrodo gražiai. Iš Amerikos atsivežiau nebrangiai pirktą V epizodo garso takelį, vėliau gavau plokštelę su „Star Wars“ džiazo improvizacijomis, kai kuriuose mano DJ miksuose būdavo panaudoti „Star Wars“ muzikos fragmentai.
Svaras turi didžiulę knygą apie senųjų „Žvaigždžių karų“ filmų kūrimą, kurią, būdamas pas jį svečiuose, visada pavartau.
SVARAS: Aš tą knygą irgi mėgstu pavartyti. Toje knygoje net yra rūšių, daiktų ir ginklų, kurių filmuose galbūt net nematėme.
Asmeniškai patinka šiuo metu kuriami nauji filmai?
MAMANIA: VII epizodas buvo išleistas per Kalėdas, o mano dukros gimtadienis yra per Kūčias. Tad kiekvieno naujo filmo pasirodymas yra savotiška vaiko gimtadienio šventė, o jai šie filmai taip pat patinka. Mes šiuos kelis metus per šventes su šeima einame į kiną žiūrėti „Žvaigždžių karų“.
Žmonės turi savų idėjų kaip viskas turėtų vykti toliau. Čia kaip ir su „Game of Thrones“ pabaiga. Bet, pavyzdžiui, Luke‘o Skywalker‘io paskutinis pasirodymas aštuntame epizode man iki šiol yra kažkas wow. Aš visada einu žiūrėti naujų filmų nusiteikęs gerai, tikėdamasis gerų emocijų, ir jas gaunu. Žiūrėsim kaip bus su devintuoju epizodu, gal jis ir nepakartos „Game of Thrones“ istorijos. (juokiasi).
Turite mėgstamą istoriją šioje visatoje?
DJ MAMANIA: Viena mėgstamiausių istorijų yra Anakin‘o Skywalker‘io atradimas. Arba scena, kurioje Han Solo ir Luke‘as turėjo persirengti Stormtrooper‘iais. Bet yra per daug dalykų, kurie žavi ir kuriuos būtų galima išskirti.
SVARAS: Man visos istorijos patinka. Pradžioje labiau kreipdavau dėmesį į masines kosminių laivų kovas, o vėliau pradėjau gilintis į smulkmenas: gamtą, pokalbius, strategijas. Aš visada randu kuo gerėtis „Žvaigždžių karai“ filmuose.
Jungtinėse Valstijose yra populiarūs hiphopo ir komiksų kūrėjų crossover‘iai. Nors Lietuvoje neturime tokios didelės komiksų kultūros, bet ar norėtumėte žengti šiuo keliu kartu su „G&G Sindikatas“ tarsi lietuviškieji „Wu-Tang Clan“?
SVARAS: „Wu-Tang Clan“ grupės egzistavimo pamatas yra tam tikra istorija su nerealybės elementais, kas yra žavu ir gražu.
DJ MAMANIA: Kalbant apie crossover‘ius, aš nusipirkau dvi rinkinių knygas, kuriose yra visi „Marvel“ išleisti komiksų viršeliai hiphopo tematika – klasikiniai hiphopo albumų viršeliai perdaryti į „Marvel“ komiksų viršelius.
Mes galvojame, kad būtų šaunu, jei mums, kas nors nupieštų komiksą. Nuolat grįžtame prie šios temos, paskutinį kartą kalbėjome prieš kelias savaites. Bet mes neturime galutinės idėjos kaip tai galėtų atrodyti, negalime jos paaiškinti dailininkui. Žinoma, būtų žiauriai „kietai“, jei mes turėtume savo komiksą.
SVARAS: Aš labai norėčiau, kad ir „G&G Sindikatas“ taip padarytų. Bet mes nesame „paišytojai“, tad mums labai padėtų žmonės, kurie norėtų ir sugebėtų tai padaryti, galėtų sukurti istoriją su mūsų pagalba. Jei padarytume gerą komiksą, tai būtų kažkas wow. Bet viskas turi prasidėti nuo dailininko atsiradimo. Mes ieškome dailininko!
Tuomet linkime, kad „Protagonistas“ padėtų tai padaryti.
SVARAS: Tikiuosi, kad tai neliks tik žodžiai puslapyje.
DJ MAMANIA: Aš taip pat kada nors norėčiau sugroti „G&G Sindikatas“ koncertą, kuriame Svaras būtų Kapitonas Lietuva, aš būčiau su Stormtrooper‘io šarvais, o Kastetas ir Donciavas apsirengtų dar kitais herojais. Tai būtų smagi patirtis.
SVARAS: Ir aš nenustebčiau, žinant jį ir mane, kad vieną dieną ši idėja gali būti įgyvendinta.
Svarai, palietei pop kultūrą ir savo iniciatyva „Vyrai plačiais drabužiais“, kuomet buvo piešiami ir įvairūs filmų veikėjai.
SVARAS: Piešėme ir „Pulp Fiction“ veikėjus, ir komiksų herojus, ir transformerius. Vienus piešdavome, nes patys norėjome, kitus – nes žmonės norėdavo matyti tam tikrus personažus ir bandydavome į piešinį integruoti kokią nors socialinę žinutę. Daug mes piešėme, aš jau visko net neatsimenu. O ir labai neilgai gyvavo „Vyrai plačiais drabužiais“, bet tai buvo labai įdomi patirtis. Aš ir dabar kartais trafaretų pagalba Kapitoną Lietuvą perkeliu ant sienų tam tikrose vietose, kur aš manau, kad jam yra vieta – ofisuose ar sporto klubuose.
Populiarioji kultūra jūsų šeimose. Ar šeimos nariai domisi šiomis veiklomis ir turiniu?
SVARAS: Žmona nesidomi, bet dukra mėgsta filmus, skaito su populiariąja kultūra susijusias knygas. Sūnus prie viso to prideda dar ir kompiuterinius žaidimus. O aš esu piramidės viršūnėje ir mėgstu viską, kas susiję su populiariąja kultūra. (juokias).
DJ MAMANIA: Mus visada supa tam tikri filmai, žaidimai ar kiti dalykai, tad populiarioji kultūra visada yra dalimi mūsų pramogų. Pavyzdžiui, tiek mano žmonai, tiek man labai patinka „X-Men“ filmai, kuriuos vis kartais pažiūrime ir smagu, kad tuo gali mėgautis visa šeima.
Praėjusiais metais „Harry Potter“ filmai tapo didžiausiu atradimu mano dukrai, mes net jos gimtadienį rengėme šia tema. Taip pat mano dukrai yra smagu būti kartu kai aš žaidžiu, kartu sprendžiame galvosūkius žaidimuose. Ji kartą perėjo „Super Mario Odyssey“ per kelias dienas, kurį aš pereiti užtrukau daug ilgiau, tad ji man pasakojo ką turėčiau daryti. Tai puiki ir lengvai suderinama pramoga.
Dėkojame Svarui ir DJ Mamaniai už pokalbį.