Kai mintyse iškyla gerai pažįstami komiksų veikėjai ir juos sukūrusios studijos, tokios kaip „DC“ ir „Marvel“, tikriausiai nei vieno šių studijų herojaus nesiejame su Japonija. Juk ta šalis rytuose turi savitą kultūrą ir savo leidinius. Komiksai ir manga, filmukai ir anime - terminai, kurių negalima vartoti kaip sinonimų, kitaip susilauksite rūsčių žvilgsnių iš japoniškos populiariosios kultūros mėgėjų.
Ir iš tiesų, ilgą laiką niekas neperžengė ribos tarp rytų ir vakarų. Kiekviena pusė laikėsi sau, o staiga iš niekur nieko atsirado „Avatar: The Last Airbender“, stebėtinai japoniško stiliaus animacinis serialas kurtas ir rodytas amerikiečių „Nickelodeon“. Po netikėtos šio serialo sėkmės paaiškėjo, kad semtis įkvėpimo iš kitos barikadų pusės gal ir nėra taip blogai. Būtent to ir ėmėsi Horikoshi Kōhei: 2014 m. jis pasauliui pristatė manga „Boku no Hero Academia“, kuri taip pat netruko išpopuliarėti. Bet štai žvelgi į pirmojo tomo viršelį, ir nepaleidžia mintis, kad matai kažką pažįstamo. Pradedi žiūrėti šią manga paremtą anime, ir supranti, kad idėjos jau girdėtos. Ir tuomet su šypsena veide pagalvoji: nejau šis japoniškas Supermenas iš tiesų mokys grupę jaunųjų Iksmenų?
Ateities herojai
„Boku no Hero Academia“ (angl. „My Hero Academia”) siužetas tikriausiai nieko nenustebins, o ir neturėtų. Grupė jaunuolių įstoja į akademiją, kurioje treniruojami didvyriai. Jie mokosi, tampa draugais ir patiria krūvą nuotykių. Vaikiška? Galbūt. Bet formulės paprastumas čia labai tinka. Tikriausiai daugelis mūsų užaugome su panašiais serialais, stebėdavome mylimų veikėjų nuotykius ir išgyvendavome dėl jų sėkmių ar nesėkmių. Būtent to ir siekia „Boku no Hero Academia“. Tai nėra super inovatyvus, stereotipus griaunantis anime, bet žiūrisi labai lengvai ir neilgai trukus mintyse pradedi kurti palaikymo šūkius veikėjams.
Tikriausiai labiausiai įtraukianti anime dalis yra jo veikėjai. Protagonistu čia tampa Midoriya Izuku (dar žinomas kaip Deku). Pats Midoriya gimė be galių ir dėl to labai išgyveno, tačiau netrukus jam buvo patikėtas iš kartos į kartą keliaujantis gebėjimas One For All, kurį jam patiki ne kas kitas, o didžiausias vaikino autoritetas ir numeris vienas herojus visame pasaulyje All Might.
Įgavęs naujų galių Midoriya įstoja į akademiją, kurioje treniruojami ateities didvyriai. O nauji Midoriya klasiokai iš 1-A klasės tampa kompanionais, varžovais ar draugais. Gravitaciją valdanti Uraraka Ochaco nori tapti profesionalia didvyre, kad galėtų finansiškai padėti savo šeimai. Greituolis Iida Tenya siekia pratęsti herojų šeimos tradicijas, o Shoto Todoroki, atvirkščiai, nori įrodyti, kad šeima ir tėvas jo nekontroliuoja. Taip pat negalime pamiršti fanų mylimiausio veikėjo: Bakugo Katsuki. Šis nemandagus, nuolat piktas ir besivaržantis jaunuolis pasižymi ypač sprogia asmenybe, tačiau jo noras tapti didvyriu yra tvirtas it plienas.
Visi pagrindiniai veikėjai yra paaugliai, kartu jie auga ir tobulėja - įsivaizduokite Hogvartsą, bet superherojams! Arba dar geriau: jei skaitėte „New X-men Academy X“ komiksą, tikriausiai žinote, kaip smagu sekti besimokančių pasaulio gelbėtojų pakilimus ir nuopolius. Toks mokyklos ir fantastikos mišinys bus pažįstamas visiems, kurie bent truputį domisi japoniška animacija, tačiau herojų akademija turi vieną labai išskirtinį bruožą - anime TV ekranuose pasirodė tuo metu, kai superherojų žanras iškilo ir Vakarų kino teatruose, o tai suformavo „My Hero Academia“ pasaulį.
Priimtinas X-genas
Daugelis iš mūsų tikriausiai girdėjo apie Iksmenus. Gal skaitėte komiksus, gal vaikystėje žiūrėjote filmukus. Šiaip ar taip, X-genas yra pažįstamas. Būtent ši žmogaus evoliuciją spartinanti mutacija suteikia galių „Marvel“ mutantams, o „Boku no Hero Academia“ skolinasi ši „Marvel“ sukurtą tropą bei pristato jį japoniškai.
Galios „My Hero Academia“ pasaulyje nėra reta savybė, kuri gali tave amžiams atskirti nuo visuomenės. Netgi atvirkščiai - žmonės, kurie neturi galių, yra laikomi menkesniais. Jei gimei be jokio gebėjimo, tavęs turėtų būti gaila. Bet nereikia įsivaizduoti visuomenės, kur visi bėgioja su Iksmenų kostiumais. „My Hero Academia“ galios būna arba labai įspūdingos, pvz.: super greitis, oda virsta akmeniu arba žmogus tampa labai stiprus, arba nelabai didvyriškos, pvz.: galia pritraukti mažus objektus, papildomos galūnės ar gyvūnų formos. Pastaruosius sugebėjimus turintys mutantai, dažniausiai net nesivelia į didvyrių pasaulį ir tiesiog gyvena savo gyvenimus.
Ir nors idėja apie genetinius pakitimus ir jų sukurtas galias nėra originali, „My Hero Academia“ tik pasiskolino populiarų aspektą. Visa kita yra tarsi utopinė Iksmenų versija. Maždaug 80% žmonijos turi kokią nors galią ir anime pristato tai kaip genetinį fenomeną. Taip beveik tiesiogiai perpasakojamas „Marvel“ sugalvotas konceptas, tačiau jei populiarieji komiksai dažnai turi tamsias temas ir į siužetus įvelia visuomenės problemas, „My Hero Academia“ vengia panašių atspalvių ir pateikia pasaulį, kuriame genetiniai pakitimai priimami išskėstomis rankomis.
Šioje situacijoje yra dar vienas skirtumas. Komiksuose Iksmenai yra apibūdinami kaip kita žmonijos evoliucijos grandis. Pasaulis tam nepasiruošęs, bet mutantų po truputį daugėja. Tuo tarpu „My Hero Academia“ visatoje galios nepriklauso tik žmonėms, kadangi gebėjimų atsiradimą išplatino virusą nešiojančios pelės. O virusai nesirenka ką užkrėsti, taigi ilgainiui randasi ir gyvūnų, kurie turi vienokių ar kitokių galių. Vienas jų net vadojauja didvyrių akademijai (čia juk anime, realizmo poreikį rekomenduojame palikti už durų).
Amerikietiška įtaka
Iksmeniškos galios ir jų atsiradimas nėra vienintelė į akis krentanti detalė. Tiems, kurie bent truputi domisi komiksais, jų įtaka „My Hero Academia“ yra akivaizdi nuo pirmų anime akimirkų. Pradėkime nuo pačių veikėjų. All Might yra tarsi japoniška Supermeno versija - jis greitas, stiprus, visada padeda silpniems ir niekas nežino jo tikros tapatybės. Net ir kostiumas atkartoja gerai pažįstamą mėlynai raudoną dizainą, tad visai tikėtina, jog kūrėjai panašumus paliko tyčia. All Might net turėjo nuotykių Amerikoje. Čia jis susidraugavo su vyru, pavarde Shield („Marvel Cinematic Universe“ fanai tikriausiai išsišiepė), kuris padėjo jam tapti dar geresniu didvyriu.
Net All Might ypatingų įgūdžių arsenalo pavadinimai yra įkvėpti didžiosios laisvės šalies: „California Smash“, „Detroit Smash“ ir „United States of Smash“ yra šūkiai, kuriuos dažnai išgirsime kai All Might imasi herojiškų žygdarbių. Veikėjas turi labai daug panašių „smašų“, ir visi jie įkvėpti amerikietiškos kultūros. Tiesa, apie savo judesius All Might praneša iš anksto, garsiai šaukdamas jų pavadinimus. Tai nėra labai būdinga komiksų herojams, tačiau čia galime įžvelgti „Power Rangers“ įtaką! Spalvotoji komanda buvo įkvėpta Japonijoje gyvuojančio Sentai žanro, bet sukurta specialiai Amerikos auditorijai. Sentai - tai tarsi rytietiška superherojų atmaina - geradarių komanda naudoja galias arba technologiją, kad apgintų pasaulį nuo priešų. Galingieji Reindžeriai yra daugelio Amerikiečių vaikystės dalis, ir nors jie neprasidėjo komiksų serija, vakarietiškoje pop kultūroje jie turi tvirtas šaknis. „My Hero Academia“ turi elementų, kurie atkartoja ir šią mediją. Pažvelgus atidžiai ir labai „moksliškai“, tai „Boku no Hero Academia“ galima traktuoti kaip Sentai žanro bei superherojų komiksų junginį.
O jei pasiraustume kiek giliau, viskas, nuo veikėjų iki nuotykių ir idėjų, turi tvirtus pamatus mūsų mylimų komiksų pasaulyje. „Marvel“ ir „DC“ komiksai yra žinomi dėl ikoniškų superherojų, o vienas labiausiai pastebimų ir išskirtinių dalykų yra jų kostiumai bei slapyvardžiai. Šitai puikiai išnaudoja ir „Boku no Hero Academia“. Įsivaizduokite visą mokyklą pilną Žmogaus Voro antrininkų. Ar jie norėtų, kad jų tetą lengvai rastų koks blogiukas? Žinoma ne! Profesionalūs didvyriai atsisako kelti pavojų savo šeimoms. „My Hero Academia“ tikrai neišrado situacijos, kurioje reikia balansuoti didvyriškus veiksmus su kasdienine baime. Nors dvigubo gyvenimo koncepcija, kaip ir daugelis kitų elementų pasiskolinta, tai - pirmas anime, kuris taip gerai atkartoja komiksuose dažnai sutinkamas idėjas bei pateikia jas per japoniškai animacijai būdingą prizmę.
Ir tai nėra Japonijai įprastas shounen anime (red. pastaba: Shounen (Jap. berniukas) anime yra anime žanras skirtas paaugliams berniukams). „My Hero Academia“ buvo sukurtas tuo metu, kai amerikietiški komiksai išgyveno renesansą. Pasaulis ruošėsi antram „Keršytojų“ filmui, „DC New 52“ visata artėjo prie pabaigos ir populiariosios kultūros fanai nekantriai laukė, kas nutiks toliau. Ir visai netikėtai Japonijoje buvo išleistas pirmas „My Hero Academia“ manga skyrius. Šalia „Supermeno“ ar „Geležinio Žmogaus“ istorijų ir net senų gerų „Žmogaus Voro“ filmukų atsirado grupės paauglių nuotykiai didvyrių mokykloje. Prieš dešimt metų jokia leidykla tikriausiai nebūtų pasiryžusi leisti šios istorijos. Juk viskas remiasi populiarumu, o amerikietiški komiksai dažniau siejami su vakarais, ne rytais. Žinoma, „Marvel“ bandymai užkariauti anime pasaulį negali būti pamiršti, tačiau tai ir pasiliko tik bandymais. Studija susitelkė į „MCU“ filmus, o tai iškėlė superherojų žanrą į naujas aukštumas. Tuo pasinaudojo ir kūrėjai iš Japonijos.
„My Hero Academia“ išpopuliarėjo beveik visame pasaulyje, nes kūrėjai nebando pristatyti lokalizuoto siužeto. Šis anime yra unikalus idėjų kratinys, kuriame rasite viską, dėl ko mes ir skaitome komiksus. Žiūrovui pateiktas pažįstamas pasaulis, bet jis įspūdingesnis nei mūsų. Veikėjai susiduria tiek su žmogiškomis, tiek su antžmogiškomis problemomis, bet mes žinome kad viskas baigsis gerai (kiek kartų jau reikėjo laidoti Supermeną?). Net ir kostiumai, kuriuos dėvi didvyriai, yra arba labai šaunūs, arba labai lėkšti - tik pažiūrėkite į Batmeno padėjėją Nightwing, vien tik jo mados transformacijos galėjo įkvėpti ištisą „My Hero Academia“ kostiumų eilę.
Anime vis dar yra Anime
Jei vis dar skaitote, greičiausiai galvojate, kad ši anime yra tik perpasakotos komiksų idėjos. Ir nors su tuo ginčytis labai sunku, tai vis tik anime. Nuo unikalaus piešimo stiliaus iki pristatomų vertybių, kiekvienas epizodas alsuoja pažįstama japoniška dvasia.
Metus žvilgsnį į anime, viskas gali pasirodyti ganėtinai paika ir vaikiška. Juk komiksuose dažnai gvildenamos opios problemos, o čia - būk laimingas, būk koks esi. Nors „My Hero Academia“ žiūri įvairaus amžiaus žmonės, neginčijamas faktas, jog ši anime yra shounen. Taip vadinama demografija, kuriai priklauso berniukai ir jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų. Taigi, anime turi daugybę nuotykių, bet daugiausia dėmesio skiriama temoms ir idėjoms, kurios ypač aktualios paaugliams, pvz.: kaip dirbti kartu, jei susiduri su sunkumais. Paprasti kasdieniniai mokymai, kuriuos kartu su veikėju išgyvena ir žiūrovai.
Kūrėjai supranta, kad nors jie pasiskolino daugelį dalykų iš komiksų, nemaža dalis jų nėra skirti jaunesniems vaikams. Taigi, tenka improvizuoti. Komiksuose klestinti linčiuotojų bendruomenė čia neturi vietos, patys didvyriai dirba su leidimais ir visada paiso įstatymų. Nebėra naktinių reidų, bet policija irgi nėra bejėgė. „My Hero Academia“ pateikia superherojų pasaulį, kuriame visuomenė veikia išvien, nebėra atskirų jos dalių, kurios nuolat konfliktuoja. Tai švelnesnis, tolerantiškesnis pasaulis, kuris, kad ir kaip nesutiktų daugelis vyresnio amžiaus fanų, labiau pritaikytas vaikams.
„My Hero Academia“ alternatyvos
Ir jei jau spėjote susiraukti, kad nenorite žiūrėti vaikiškų filmukų, turiu gerų žinių. „My Hero Academia“ nėra pirmasis bandymas integruoti superherojus į japonų animaciją. Tikriausiai geriausi pavyzdžiai būtų „Tiger & Bunny“ ir „One Punch Man“.
„Tiger & Bunny“ pasaulis labai primena „My Hero Academia“. Žmonės, kurie turi ypatingų galių, tampa visuomenės mylimais didvyriais. Jie turi rėmėjus, dalyvauja televizijos laidose ir, žinoma, kovoja su nusikaltimais. Tačiau anime siužetas sukasi aplink du veikėjus, kurie tampa partneriais ir turi išmokti dirbti kartu, kad surastų pagrindinį blogietį ir atskleistų jo planą. Visuomenės struktūra yra panaši, galios, kad ir kokios įspūdingos, tėra dar viena kasdienybės apraiška ir net veiksmas vyksta išgalvotame JAV mieste. Vis dėlto, ši anime skirta kiek vyresnei auditorijai.
Su panašiu tonu yra sukurtas ir „One Punch Man“. Tačiau anime yra labiau parodija negu nuotykių istorija. Pagrindinis veikėjas yra neįtikėtinai stiprus didvyris kuris neturi sau lygių. „One Punch Man“ yra skirtas tiems, kuriems pabodo matyti didvyrio kelią šlovės link, nes pagrindinis herojus jau pasiekė viską, apie ką besimokantys didvyriai gali tik pasvajoti. Anime pilnas ne visai vaikams skirto humoro, ir pats parodijos žanras atskiria „One Punch Man“ nuo potencialiai pamokančių istorijų. Bet jei kada norėtumėte istorijos apie žmogų, kuris vienu smūgiu pakloja priešininkus, tai būtinai užmeskite akį į „One Punch Man“.